Kamilė Lukauskytė
Rusijos ir Armėnijos santykiuose – dar vienas viešas ir itin iškalbingas apsikeitimas žinutėmis. Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pareiškė, kad Jerevanas neprieštarautų, jeigu Rusija nuspręstų uždaryti savo karinę bazę šalyje. Dar daugiau – jis pabrėžė, kad pati Armėnija tokio klausimo Maskvai nekėlė.
Taip Pašinianas sureagavo į paties Vladimiro Putino anksčiau išsakytą pareiškimą, kad Rusija esą galėtų savo karinį kontingentą iš Armėnijos išvesti „kad ir rytoj“.
Pašinianas: jeigu Rusija nori – gali išvykti
Pašinianas ketvirtadienį dar kartą pakartojo, kad Armėnija nepradėjo derybų dėl Rusijos 102-osios karinės bazės išvedimo iš šalies.
Tačiau kartu premjeras pasiuntė Maskvai gana aiškią žinutę: jeigu pati Rusija mano, kad jos karinis buvimas Armėnijoje nebereikalingas, Jerevanas tam neprieštaraus.
„Armenija niekada nekėlė klausimo dėl Rusijos karinės bazės išvedimo“, – tokia buvo pagrindinė Pašiniano pozicija. Tuo pačiu jis pabrėžė, kad Rusijos bazė, jo vertinimu, nebėra gyvybiškai svarbi Armėnijos nacionaliniam saugumui.
Tai svarbi detalė, nes dabar situacija atrodo kiek neįprastai: Maskva kalba apie galimybę pasitraukti, o Jerevanas atsako, kad tokio pasitraukimo nesustabdytų.
Viskas prasidėjo nuo Putino pareiškimo
Įtampa aplink bazę išaugo po Vladimiro Putino komentarų. Rusijos prezidentas pareiškė, kad jeigu Armėnija nuspręstų, jog Rusijos karinė bazė jai nereikalinga, Maskva galėtų savo karius išvesti.
Putino žinutė buvo suformuluota kaip pasirinkimas Jerevanui: jeigu Armėnijos valdžia ar visuomenė nori Rusijos karinio buvimo – Rusija pasirengusi likti, o jeigu ne – esą gali pasitraukti.
Pašiniano reakcija šią logiką iš esmės apvertė: jis priminė, kad Armėnija tokio reikalavimo apskritai nepateikė.
Todėl dabar viešojoje erdvėje susidarė situacija, kai abi pusės kalba apie galimą Rusijos bazės ateitį, tačiau formalaus sprendimo dėl jos uždarymo nėra.
Rusijos bazė Gyumri mieste – ne šiaip karinis objektas
Rusijos 102-oji karinė bazė yra Gyumri mieste, šiaurės vakarų Armėnijoje. Jos buvimas šalyje ilgą laiką buvo vienas svarbiausių Maskvos karinio ir politinio poveikio Pietų Kaukaze elementų.
Tačiau pastaraisiais metais Armėnijos santykiai su Rusija gerokai atšalo. Jerevanas vis garsiau kalba apie būtinybę diversifikuoti savo saugumo partnerius ir mažinti priklausomybę nuo Maskvos.
Tai vyksta platesniame kontekste: Armėnija siekia glaudesnių ryšių su Vakarais, o jos santykiuose su Rusija daugėjo nesutarimų dėl saugumo ir regioninių konfliktų.
Ekspertų vertinimu, toks procesas nereiškia, kad Rusijos bazė bus uždaryta artimiausiu metu. Šiuo metu nėra paskelbta apie konkretų susitarimą dėl jos išvedimo.
Maskva jau gavo atsakymą
Įdomu ir tai, kad Rusija kol kas negavo jokio oficialaus Armėnijos prašymo išvesti savo karinį kontingentą. Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas teigė, kad Maskva tokio prašymo nėra gavusi.
Tai reiškia, kad kalbos apie galimą bazės uždarymą kol kas išlieka politinių pareiškimų lygmenyje.
Vis dėlto Pašiniano komentaras svarbus dėl kitos priežasties. Armėnijos premjeras ne tik nesiekė išlaikyti Rusijos karinio objekto bet kokia kaina, bet ir viešai pareiškė, kad jo šaliai toks objektas nebėra gyvybiškai būtinas.
Tai – dar vienas signalas, kad Jerevano požiūris į Maskvą per pastaruosius metus pasikeitė.
Armėnija ieško naujo saugumo modelio
Pašiniano vyriausybė pastaraisiais metais aktyviai stiprina santykius su Europos Sąjunga ir kitais Vakarų partneriais. Tuo metu Rusijos vaidmuo Armėnijos saugumo sistemoje mažėja.
Tačiau ekonominiai ir energetiniai ryšiai su Rusija tebėra reikšmingi. Pavyzdžiui, šį mėnesį Rusijos dujų tiekimas Armėnijai buvo laikinai sustabdytas dėl planinių darbų, o Jerevanas dalį poreikio ketino kompensuoti importu iš Irano.
Todėl visiškas atsiribojimas nuo Maskvos nėra vien paprastas politinis sprendimas.
Šiuo metu svarbiausia ne tai, kad Rusija jau išveda karius iš Armėnijos – tokio proceso paskelbta nėra. Svarbiausia yra pati viešų pareiškimų kryptis: Maskva ir Jerevanas vis dažniau atvirai diskutuoja apie tai, ar Rusijos karinis buvimas Armėnijoje apskritai turi ateitį.
O Pašiniano žinutė Putinui šįkart buvo ypač tiesi: jeigu Rusija pati nuspręstų išeiti, Armėnija jai kelio neužkirstų.
