Kamilė Lukauskytė
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad artėja prie svarbaus sprendimo dėl tolesnių veiksmų prieš Iraną. Jis neatmetė galimybės atnaujinti didelio masto karinius smūgius, tačiau tuo pat metu tvirtina, kad Teheranas esą nori susitarimo. Toks pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai karas Artimuosiuose Rytuose tęsiasi jau beveik septynis mėnesius.
Trumpas: laukia „didelis sprendimas“
D. Trumpas interviu „Axios“ sakė, kad artėja momentas, kai jam teks apsispręsti dėl tolesnės karo krypties.
„Turiu priimti didelį sprendimą“, – sakė JAV prezidentas, svarstydamas, ar atnaujinti plataus masto veiksmus prieš Irano režimą. Jis taip pat pavartojo itin griežtą formuluotę, klausdamas, ar JAV turėtų „sunaikinti“ Irano režimą, ar to nedaryti.
Tai kol kas nėra pranešimas apie priimtą sprendimą pradėti naują puolimą. Prezidentas kalbėjo apie pasirinkimą, kuris, jo teigimu, artėja.
Tuo pat metu Trumpas kalba apie galimą susitarimą
Šioje istorijoje išsiskiria tai, kad D. Trumpas vienu metu siunčia du skirtingus signalus.
Viena vertus, jis neatmeta naujų didelių karinių veiksmų. Kita vertus, JAV prezidentas pastarosiomis dienomis ne kartą teigė, kad Iranas nori susitarimo ir kad karas galbūt artėja prie pabaigos.
Trečiadienį D. Trumpas žurnalistams taip pat sakė tikįs, kad konfliktas artėja prie pabaigos, ir teigė, jog Iranas nori sudaryti susitarimą.
Todėl pagrindinis klausimas dabar – ar Vašingtonas pasirinks toliau spausti Teheraną karinėmis ir ekonominėmis priemonėmis, ar bandys grįžti prie intensyvesnių diplomatinių derybų.
Lemiamas susitikimas – su Persijos įlankos šalių vadovais
D. Trumpas planuoja Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu Niujorke susitikti su šešių Persijos įlankos valstybių vadovais.
Tarp jų – Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Kataro, Bahreino, Kuveito ir Omano atstovai.
Pasak D. Trumpo, jam svarbu išgirsti, kaip šios šalys vertina dabartinę situaciją ir ko tikisi iš tolesnių JAV veiksmų.
Šis susitikimas gali būti svarbus todėl, kad karo išplėtimas regione tiesiogiai paveiktų šias valstybes – jų energetikos infrastruktūrą, laivybą ir saugumą.
Didžiausias galvos skausmas – Hormūzo sąsiauris
Viena svarbiausių konflikto vietų išlieka Hormūzo sąsiauris.
Per jį įprastai gabenami didžiuliai kiekiai pasaulio naftos. Dėl karo ir su juo susijusių grėsmių laivyba šiuo maršrutu yra smarkiai sutrikusi, o tai kelia nerimą energetikos rinkoms.
Reuters skelbia, kad konfliktui plečiantis į Jemeną ir Saudo Arabiją kyla naujų grėsmių pasauliniam naftos tiekimui. Iranas ir jo sąjungininkai regione toliau kelia pavojų laivybai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos energijos kainoms.
Iranas taip pat paskelbė apie incidentą su naftos tanklaiviu Hormūzo sąsiauryje. Teheranas teigė, kad laivas bandė neteisėtai praplaukti, o jo sulaikymas dar labiau išryškino įtampą šiame strateginiame vandens kelyje.
Karas jau peržengė Irano sienas
Konfliktas seniai neapsiriboja vien JAV ir Irano teritorijomis.
Jemeno husių grupuotė, kurią remia Iranas, pastaruoju metu aktyviai įsitraukė į konfliktą. Saudo Arabija taip pat patyrė smūgių, o kovos ir išpuoliai kelia grėsmę regiono energetikos infrastruktūrai.
Reuters pranešė, kad Saudo Arabijoje nuo husių išpuolių jau žuvo žmogus, o daugiau kaip 80 žmonių buvo sužeisti.
Tuo pat metu JAV pareigūnai slapta susitiko su husių atstovais Omane. Šie susitikimai rodo, kad Vašingtonas, nepaisydamas karinio spaudimo, taip pat ieško būdų kontroliuoti konflikto plėtrą.
Ką pasirinks Trumpas?
Kol kas atsakymo nėra.
D. Trumpas pats pabrėžia, kad sprendimas dar nepriimtas. Jo pareiškimai rodo, kad JAV svarsto kelis scenarijus – nuo tolesnio spaudimo ir karinės kampanijos iki bandymo pasiekti susitarimą.
Svarbu ir tai, kad dabartinė situacija nėra paprastas pasirinkimas tarp „karo“ ir „taikos“. Bet koks naujas JAV puolimas galėtų išplėsti konfliktą visame regione, o diplomatinis susitarimas pareikalautų išspręsti daugybę sudėtingų klausimų, įskaitant Irano karinį potencialą, sankcijas ir Hormūzo sąsiaurio kontrolę.
Dėl to artimiausios savaitės gali būti itin svarbios.
D. Trumpas kol kas nepasakė, kokį sprendimą priims. Tačiau jo žodžiai rodo, kad Vašingtonas artėja prie momento, kai reikės pasirinkti, ar konfliktą bandyti užbaigti derybomis, ar vėl pereiti prie didelio masto karinių veiksmų.
