Kamilė Lukauskytė
Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje išlieka vienu svarbiausių abiejų šalių saugumo projektų. Nepaisant to, kad Berlynas susiduria su karių trūkumu ir daliai personalo jau tenka taikyti privalomo skyrimo mechanizmus, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje tikina – įsipareigojimas mūsų šalyje išvystyti brigadą nėra persvarstomas.
Šis pareiškimas nuskambėjo itin svarbiu metu. Vokietija yra numačiusi, kad jos 45-oji šarvuotoji brigada Lietuvoje iki 2027 metų pasiektų visišką operacinį pasirengimą. Lietuvos ir Vokietijos susitarimai numato nuolatinį brigados buvimą mūsų šalyje.
„Iškaltas akmenyje“
Vokietijos ambasadorius pabrėžė, kad sprendimas dislokuoti brigadą Lietuvoje yra ilgalaikis Vokietijos įsipareigojimas.
Tai reiškia, kad dabartiniai iššūkiai, susiję su karių skaičiumi, nėra vertinami kaip priežastis atsitraukti nuo projekto.
Vokietijos brigada Lietuvoje kuriama kaip nuolatinis NATO rytinio flango gynybos elementas. Jos paskirtis – ne tik sustiprinti Lietuvos kariuomenę, bet ir užtikrinti, kad regione būtų nuolat dislokuotas didelis sąjungininkų kovinis vienetas.
Brigadoje – beveik 5 tūkst. karių ir civilių
Pagal dabartinius planus Lietuvoje turėtų būti dislokuota apie 4,8 tūkst. Vokietijos karių ir 200 civilių darbuotojų.
Brigadą sudarys keli pagrindiniai koviniai vienetai, taip pat logistinės, žvalgybos, artilerijos ir kitos paramos pajėgos. Vokietijos kariuomenė nurodo, kad iki 2027 metų brigada turėtų tapti visiškai parengtu koviniu daliniu NATO rytiniame flange.
Lietuvos Krašto apsaugos ministerija taip pat nurodo, kad brigados sudėtyje bus tankų ir mechanizuotų pėstininkų batalionai bei būtini kovinės paramos ir logistikos vienetai.
Tačiau iškilo netikėta problema
Nors politinis įsipareigojimas išlieka, Vokietijai tenka spręsti labai praktišką klausimą – iš kur gauti visus reikalingus karius?
Rugsėjo viduryje Vokietijos gynybos ministerija paskelbė, kad savanoriai jau užpildė maždaug 80 proc. brigados pareigybių. Tačiau kai kurių specialistų vis dar trūksta.
Ypač sudėtinga rasti logistikos ir informacinių technologijų specialistų. Todėl Vokietija nusprendė kai kuriose srityse pasitelkti ne vien savanorius.
Į Lietuvą bus siunčiami ir ne savo noru
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas nusprendė, kad dalis trūkstamų karių į brigadą gali būti paskirti privalomai.
Kalbama apie kelis šimtus karių. Tuo pačiu Berlynas svarsto ir kitus sprendimus – trumpalaikes komandiruotes, rotacijas bei trumpesnius tarnybinius laikotarpius Lietuvoje.
Vokietijos kariuomenė aiškina, kad pagrindinis principas išlieka savanoriškumas, tačiau tam tikrose srityse pasirengimas brigadai turi būti užtikrintas nepriklausomai nuo personalo trūkumo.
Lietuva taip pat turi ką padaryti
Vokietijos karių atvykimas nėra vien Berlyno užduotis.
Lietuva įsipareigojo sukurti reikalingą infrastruktūrą – kareivines, mokymo ir logistikos objektus, technikos laikymo bei priežiūros pajėgumus ir civilinę infrastruktūrą kariams bei jų šeimoms.
Didelė dalis darbų vyksta Rūdninkuose ir Rukloje. Lietuvos valdžia yra ne kartą pabrėžusi, kad brigados dislokavimas iki 2027 metų yra vienas svarbiausių šalies saugumo prioritetų.
Berlynas termino atsisakyti neketina
Nors Vokietijoje iškilo personalo problemų, Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius šią savaitę teigė turintis Vokietijos pusės patikinimus, kad brigados dislokavimo procesas neturėtų vėluoti.
Pasak premjero, iššūkių yra, tačiau jie sprendžiami.
Tai svarbu ir todėl, kad brigados projektas nėra vien dvišalis Lietuvos ir Vokietijos susitarimas. Jis įtrauktas į platesnius NATO rytinio flango gynybos planus.
Kodėl brigada Lietuvai tokia svarbi?
Nuolatinis didelis Vokietijos kariuomenės dalinys Lietuvoje keičia sąjungininkų karinio buvimo mastą šalyje.
Planuojama brigada turės tankus, pėstininkų kovos mašinas, artileriją, logistikos ir kitus pajėgumus. Kartu Lietuva gauna ne tik papildomų karių, bet ir didesnį NATO sąjungininkų pajėgų nuolatinį buvimą.
Todėl ambasadoriaus žinutė šiuo metu skamba ypač aktualiai: nepaisant personalo trūkumo Vokietijoje, pats brigados projektas nėra atšaukiamas ar nukeliamas į neapibrėžtą ateitį.
Kol kas oficialus tikslas išlieka tas pats – 2027 metais Lietuvoje turi veikti pilnai pasirengusi Vokietijos brigada.
