Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje susiformavo paradoksali situacija: darbo vietų – tūkstančiai, atlygis kai kur siekia beveik 4 tūkst. eurų į rankas, tačiau norinčiųjų dirbti vis tiek trūksta. Darbdaviai vis dažniau dairosi į užsienio darbuotojus, o transporto sektorius perspėja, kad problema gali dar labiau gilėti.
Tarptautinių krovinių vežimo vairuotojai Lietuvoje išlieka viena paklausiausių profesijų. Tačiau nors atlyginimai šioje srityje gerokai didesni nei daugelio kitų darbuotojų, susidomėjimo iš vietinių gyventojų nepakanka.
Tūkstančiai pasiūlymų, bet kandidatų – vos keli šimtai
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2026 metų pirmąjį pusmetį 188 darbdaviai užregistravo apie 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams.
Vidutiniškai tai sudarė apie 470 naujų pasiūlymų kiekvieną mėnesį.
Tačiau per tą patį laikotarpį darbo ieškojo vos 124 vairuotojai. Kitaip tariant, vienam registruotam darbo ieškančiam vairuotojui teko maždaug 23 laisvos darbo vietos.
Skaičiai atskleidžia gana neįprastą darbo rinkos situaciją – problema nėra darbo vietų trūkumas. Priešingai, darbdaviams trūksta žmonių, kurie norėtų tas vietas užimti.
Atlyginimas gali siekti beveik 4 tūkst. eurų
Užimtumo tarnybos skelbiamuose pasiūlymuose vairuotojams, dirbantiems Lietuvoje, vidutiniškai siūloma apie 2 tūkst. eurų per mėnesį.
Dirbantiems užsienio maršrutais atlygis siekia vidutiniškai apie 2,5 tūkst. eurų, tačiau realios pajamos gali būti didesnės.
„Linavos“ generalinis sekretorius Narūnas Raulinaitis nurodo, kad tarptautinių reisų vairuotojų bendros mėnesio pajamos gali siekti maždaug 2,5–3,8 tūkst. eurų į rankas, įskaičiuojant darbo užmokestį ir su komandiruotėmis susijusias išmokas.
Vis dėlto didesnis atlygis automatiškai nereiškia, kad profesija taps patraukli didesniam žmonių skaičiui.
Kas atbaido nuo tokio darbo?
Vairuotojo darbas tarptautiniuose reisuose išsiskiria darbo sąlygomis. Žmogus gali ilgą laiką būti kelyje, praleisti nemažai laiko užsienyje ir gyventi gerokai kitokiu ritmu nei dirbantieji įprastą darbą nuo 8 iki 17 valandos.
Todėl daliai žmonių atlyginimas neatsveria ilgo buvimo išvykus, nuovargio, atsakomybės ir sudėtingo darbo režimo.
Tai viena priežasčių, kodėl šios profesijos patrauklumo negalima vertinti vien pagal atlyginimo dydį.
Lietuvoje jau dirba dešimtys tūkstančių užsieniečių
Darbuotojų trūkumą transporto įmonės sprendžia įdarbindamos žmones iš kitų šalių.
SADM rugsėjo 1 dienos duomenimis, Lietuvoje sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais dirbo 79 543 trečiųjų šalių piliečiai bei dar 715 kitų Europos Sąjungos valstybių piliečių.
„Linava“ skaičiuoja, kad Lietuvos transporto įmonėms šiuo metu trūksta maždaug 10–12 tūkst. profesionalių sunkvežimių vairuotojų.
Asociacija, remdamasi Tarptautinės kelių transporto sąjungos duomenimis, taip pat nurodo, kad neužpildyta apie 12 proc. sunkvežimių vairuotojų darbo vietų. Jos vertinimu, iki 2028 metų šis rodiklis gali išaugti iki maždaug 18 proc.
Vežėjai prašo keisti darbuotojų įdarbinimo taisykles
Transporto sektoriaus atstovai teigia, kad vien vietinių darbuotojų nepakanka, todėl norėtų daugiau galimybių įdarbinti profesionalius vairuotojus iš trečiųjų šalių.
Šiuo metu 2026 metų trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo kvota siekia 24 706 žmones ir yra bendra visiems ekonomikos sektoriams bei profesijoms. „Linava“ skelbė, kad rugsėjo pradžioje ji jau buvo išnaudota.
Asociacija siūlo profesionaliems vairuotojams numatyti atskirą kvotą arba sudaryti galimybę ją didinti metų eigoje, kai rinkoje išlieka darbuotojų trūkumas.
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad net išnaudojus bendrą kvotą darbuotojus iš trečiųjų šalių tam tikromis sąlygomis galima įdarbinti, o šiuo metu galiojančių taisyklių keisti neplanuojama.
Problema gali tapti dar didesnė
Transporto sektorius perspėja, kad vairuotojų trūkumas gali turėti pasekmių ne tik pačioms įmonėms.
Jeigu nepavyks užpildyti laisvų darbo vietų, dalis vilkikų gali likti nenaudojami, įmonėms gali būti sudėtingiau vykdyti užsakymus, o ilgainiui dalis veiklos gali būti perkelta į kitas Europos Sąjungos valstybes.
Taigi situacija atrodo paradoksali: darbo vietų yra tūkstančiai, atlygis gali siekti 3,8 tūkst. eurų į rankas, tačiau žmonių, pasirengusių dirbti tokį darbą, vis tiek nepakanka.
Ir būtent tai tampa vienu didžiausių iššūkių Lietuvos transporto sektoriui.
