Kamilė Lukauskytė
Lenkijos rytinėje dalyje rugsėjo 17-oji tapo nerimo diena. Kol Rusija smogė taikiniams vakarinėje Ukrainoje, vos keli kilometrai nuo Lenkijos sienos buvo pastebėtas reaktyvinis dronas, o šalies kariuomenė į orą pakėlė naikintuvus. Tuo metu Varšuvoje prisiminta ir kita rugsėjo 17-oji – prieš 87 metus būtent šią dieną į Lenkiją įžengė Sovietų Sąjungos Raudonoji armija.
Sutapimas neliko nepastebėtas ir Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui. Jis pabrėžė, kad ši data turi ypatingą reikšmę ne tik istoriniu, bet ir dabartinio saugumo požiūriu.
Prie Ukrainos sienos – pakelti naikintuvai
Rugsėjo 17-ąją vakarinėje Ukrainoje buvo surengta intensyvi Rusijos oro ataka. Smūgiai buvo fiksuojami netoli Lenkijos sienos, todėl rytiniuose šalies regionuose paskelbtas oro pavojus.
Lenkijos kariuomenė į orą pakėlė naikintuvus. Kariuomenės duomenimis, Lenkijos oro erdvės pažeidimo užfiksuota nebuvo, o operacija vėliau buvo baigta. Laikinai buvo sustabdytas skrydžių eismas Rzeszowo ir Liublino oro uostuose.
Lenkijos kariuomenės atstovas nurodė, kad Ukrainos teritorijoje, maždaug už 4 kilometrų nuo Lenkijos sienos, nukrito arba buvo numuštas dronas su reaktyviniu varikliu.
Situacija buvo stebima ir iš oro, o Lenkijos pajėgos buvo pasirengusios objektą numušti, jeigu jis artėtų prie sienos ir kiltų reali jos kirtimo grėsmė.
Tuskas: ši data turi ypatingą reikšmę
Lenkijos premjeras D. Tuskas po incidento sakė, kad ataka vakarinėje Ukrainos dalyje buvo itin arti Lenkijos teritorijos.
„Labai arti Lenkijos sienos“ – taip jis apibūdino situaciją ir paminėjo, kad buvo atakuota teritorija netoli Dorohusko. Lenkijos naikintuvai buvo pakelti į orą, o gyventojams kai kuriuose rytiniuose regionuose buvo siunčiami įspėjimai apie galimą oro ataką.
Tačiau svarbu pabrėžti: Lenkijos oro erdvė šio incidento metu nebuvo pažeista. Tai patvirtino šalies kariuomenė.
Vis dėlto pati įvykių geografija Varšuvai kelia papildomą susirūpinimą – Rusijos smūgiai Vakarų Ukrainoje vyksta visai šalia NATO valstybės sienos.
Ir tada – istorinis sutapimas
Šiuolaikinio incidento data sutapo su viena svarbiausių Lenkijos istorinių datų.
1939 metų rugsėjo 17 dieną Sovietų Sąjungos Raudonoji armija įžengė į rytinę Lenkijos dalį. Tuo metu šalis jau daugiau nei dvi savaites kariavo su nacistine Vokietija, kuri Lenkiją buvo užpuolusi rugsėjo 1-ąją.
Sovietų puolimas buvo susijęs su rugpjūčio 23 dieną pasirašytu Molotovo–Ribentropo paktu. Prie šio susitarimo buvo pridėtas slaptas protokolas, kuriuo Vokietija ir SSRS pasidalijo įtakos sferomis Vidurio ir Rytų Europoje. Lenkija atsidūrė tarp dviejų agresorių.
Į rytinę Lenkiją įžengė daugiau kaip 600 tūkst. sovietų karių, o Raudonoji armija turėjo tūkstančius tankų ir lėktuvų. Lenkijos kariuomenė tuo metu jau buvo išsekinta kovų su Vokietija.
Sovietų okupacija atnešė represijas
Sovietų pajėgoms užėmus rytines Lenkijos teritorijas, prasidėjo represijos, areštai ir deportacijos.
Buvo persekiojami Lenkijos kariuomenės karininkai, valstybės tarnautojai, mokytojai, teisininkai ir kiti visuomenės sluoksniai. Vėliau tūkstančiai lenkų buvo ištremti į Sovietų Sąjungos gilumą.
Vienu skaudžiausių šio laikotarpio simbolių tapo Katynės žudynės, kai 1940 metais sovietų NKVD nužudė tūkstančius Lenkijos karininkų ir kitų kalinių.
Todėl rugsėjo 17-oji Lenkijoje iki šiol minima kaip Sovietų agresijos pradžios prieš šalį diena.
Praeitis ir dabartis susitiko vienoje datoje
Šių metų rugsėjo 17-ąją Lenkijoje vėl aidėjo oro pavojaus signalai, o naikintuvai kilo saugoti šalies oro erdvės. Tik šįkart grėsmė kilo ne dėl tiesioginio įsiveržimo į Lenkiją, o dėl karo Ukrainoje, vykstančio vos už kelių kilometrų nuo NATO valstybės sienos.
Lenkijos kariuomenė pabrėžia, kad jos oro erdvė nebuvo pažeista. Tačiau įvykis dar kartą parodė, kaip arti NATO rytinės sienos vyksta Rusijos ir Ukrainos karo veiksmai.
Ir būtent todėl rugsėjo 17-osios sutapimas Varšuvoje nuskambėjo ypač garsiai: istorinė data, kuri primena 1939-uosius, šiemet sutapo su nauju nerimo signalu prie Lenkijos sienos.
