Kamilė Lukauskytė
Pastarieji įvykiai Lietuvos oro erdvėje dar kartą išryškino problemą – šalis turi įvairių radarų, kamerų, akustinių ir kitų stebėjimo priemonių, tačiau jos kol kas nėra visiškai sujungtos į vieną bendrą sistemą. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas atskleidė, kada Lietuva tikisi šią spragą užpildyti.
Pasak ministro, šiuo metu Lietuvoje kuriama integruota antidroninė sistema, kuri turėtų vienoje vietoje sujungti skirtingų sensorių informaciją ir priemones, skirtas aptikti bei neutralizuoti į šalies oro erdvę patekusius dronus.
Pagal dabartinį planą tokia sistema turėtų būti sukurta iki 2027 metų pabaigos, tačiau R. Kaunas teigia norintis, kad darbai būtų baigti gerokai anksčiau – maždaug 2027 metų viduryje.
Dronai parodė, kur yra silpnosios vietos
Diskusijos apie antidroninę gynybą ypač sustiprėjo po pastarųjų incidentų, kai į Lietuvos oro erdvę pateko dronai.
Vienas iš jų buvo numuštas NATO oro policijos misiją vykdančio Italijos naikintuvo „Eurofighter“. Kitas objektas perskrido Lietuvos teritoriją ir išskrido toliau. Šių įvykių aplinkybės tebėra analizuojamos.
R. Kaunas teigė, kad būtent tokios situacijos leidžia nustatyti, kur būtina keisti reagavimo algoritmus ir kokių papildomų techninių priemonių reikia.
Ministras taip pat nurodė, kad Lietuva bendradarbiauja su Lenkija, siekdama išsiaiškinti, ar vienas iš Lietuvoje stebėtų dronų gali būti susijęs su vėliau Lenkijos prieigose aptiktu objektu. Tyrimas dar nėra baigtas.
Didžiausia problema – žemai skrendantys objektai
Lietuva jau turi į NATO bendrą tinklą integruotus ilgojo nuotolio radarus. Jie leidžia stebėti aukštai skrendančius objektus, tačiau dronai dažnai juda gerokai žemiau.
Būtent todėl, ministro teigimu, reikia daugiau trumpojo nuotolio radarų, kurie būtų išdėstyti arčiau galimų grėsmių krypčių.
„Žemai“ skraidantiems objektams aptikti jų veikimo nuotolis yra ribotas dėl radarų veikimo specifikos ir fizinių sąlygų. Todėl papildomi radarai jau integruojami pasienyje, o naujų įrenginių taip pat užsakoma.
Tačiau vien radarų nepakanka.
Viename ekrane turėtų matytis visas dangus
Būtent čia ir atsiranda pagrindinė integruotos sistemos idėja.
Lietuva jau turi skirtingų technologijų: radarų, akustinių sensorių, kamerų ir kitų stebėjimo priemonių. Pasak ministro, dalis jų jau naudojama arba diegiama, tačiau kol kas sistema išlieka fragmentuota.
Tikslas – kad Karinės oro pajėgos viename ekrane galėtų matyti skirtingų sensorių pateikiamą informaciją ir kuo greičiau nustatyti, kas yra aptiktas objektas.
Tai gali būti paukščių būrys, civilinis orlaivis, dronas ar kitas objektas.
Tokiu būdu būtų siekiama ne tik greičiau pastebėti grėsmę, bet ir priimti tikslesnį sprendimą, kokių veiksmų reikia imtis.
Rengiami ir dronai-perėmėjai
Kitas sistemos elementas – priemonės, galinčios pačius dronus neutralizuoti.
Ministras teigė, kad Lietuva gavo galimybę greičiau įsigyti kariuomenės pasirinktų dronų-perėmėjų. Planuojama išbandyti maždaug dvylikos skirtingų tipų tokią įrangą ir įvertinti, kurios technologijos geriausiai tinka Lietuvos sąlygoms.
Tačiau čia iškyla dar vienas praktinis klausimas.
Jeigu interceptorinis dronas yra vienoje Lietuvos vietoje, o jo prireikia už keliasdešimties kilometrų, neužtenka vien turėti tokį įrenginį sandėlyje. Reikia paleidimo aikštelių, aptikimo priemonių ir centralizuoto valdymo.
Todėl galutinis tikslas – sukurti ne atskirų technologijų rinkinį, o veikiančią sistemą, kurioje aptikimas, sprendimo priėmimas ir objekto neutralizavimas būtų tarpusavyje susieti.
2027-ieji – svarbus terminas
Šiuo metu oficialus planas numato, kad integruota antidroninė sistema turėtų būti sukurta iki 2027 metų pabaigos.
Vis dėlto R. Kaunas norėtų, kad ji realiai pradėtų veikti bent pusmečiu anksčiau – 2027 metų viduryje.
Tai nereiškia, kad iki tol Lietuva neturi jokių priemonių prieš dronus. Radarų, kamerų, akustinių sensorių ir kitų technologijų jau yra, o dalis jų nuolat diegiama bei integruojama.
Tačiau šiandien jos dar nesudaro vienos visos šalies mastu veikiančios sistemos.
Vieno „skydo“ neužteks
R. Kaunas taip pat pabrėžė, kad net ir sukurta integruota antidroninė sistema nebus absoliuti apsauga ir negalės šimtu procentų uždengti visos Lietuvos teritorijos.
Tam įtakos turi radarų veikimo nuotolis, geografija, objektų skridimo aukštis ir kitos techninės aplinkybės.
Todėl antidroninė gynyba turės būti nuolat plečiama – papildomais radarais, sensoriais, perėmimo priemonėmis ir naujomis technologijomis.
Kol kas pagrindinis Lietuvos tikslas aiškus: iš atskirų stebėjimo ir gynybos priemonių sukurti vieną bendrą sistemą. Jei dabartinis grafikas nesikeis, jos realaus veikimo Lietuvoje tikimasi 2027 metais.
