Kamilė Lukauskytė
Iš pradžių – nesutarimai dėl tvoros. Vėliau – atkasinėjamas jos pamatas, į svetimą kiemą kišami sodo įrankiai, mėtomi balti milteliai ir tualetinis popierius. Galiausiai atsirado ir laiškai, kuriuose buvo naudojama apie kaimynus surinkta privati informacija.
Taip Šiauliuose įsiplieskęs kaimynų konfliktas iš paprasto buitinio ginčo virto baudžiamąja byla.
Teismas konstatavo, kad 56 metų moters veiksmai nebuvo tik pavieniai pykčio protrūkiai. Jie įvertinti kaip ilgai trukusi veiksmų grandinė, dėl kurios kaimynai gyveno nuolatinėje įtampoje ir baimėje.
Kaimynų karas tęsėsi beveik metus
Byloje nustatyta, kad konfliktas tęsėsi nuo 2024 metų vasario iki 2025 metų sausio.
56 metų moteris, publikacijoje vadinama Simona, per šį laikotarpį gadino greta esančio sklypo tvorą ir jos pamatą.
Padaryta žala įvertinta 1950 eurų.
Tačiau sugadinta tvora buvo tik viena šios istorijos dalis.
Teismo vertinimu, moteris sistemingai baugino kaimynus Ievą ir Karolį. Konfliktas ilgainiui įgavo vis daugiau formų, o nukentėjusieji ėmė fiksuoti tai, kas vyksta aplink jų namus.
Pro tvorą pradėjo lįsti sodo įrankiai
Vienas iš teisme nagrinėtų epizodų buvo susijęs su pačia tvora.
Nustatyta, kad moteris atkasinėjo jos pamatą, o pro atsiradusius tarpus į kaimynų teritoriją kišo sodo įrankius.
Tačiau tuo viskas nesibaigė.
Į Ievos ir Karolio kiemą bei terasą buvo mėtomi įvairūs daiktai. Tarp jų – tualetinis popierius ir balti milteliai.
Pavienis toks atvejis galėtų atrodyti kaip keistas kaimynų pokštas, tačiau teismas vertino bendrą veiksmų visumą ir jų pasikartojimą.
Būtent sistemingumas tapo viena svarbiausių aplinkybių byloje.
Prasidėjo ir laiškai
Dar rimtesnė konflikto dalis persikėlė už sklypo ribų.
Bylos duomenimis, moteris rinko privačią informaciją apie kaimynus ir kitų žmonių vardu siuntė laiškus.
Juose buvo tyčiojamasi iš Ievos sveikatos, taip pat viešinami jos asmeniniai duomenys.
Nukentėjusieji teigė dėl tokio elgesio jautę nuolatinę įtampą. Jiems kilo baimė ne tik dėl savo turto, bet ir dėl sveikatos bei gyvybės.
Svarbu tai, kad nemaža dalis veiksmų neliko tik žodiniais kaltinimais.
Teismui buvo pateikti vaizdo įrašai, fotografijos ir elektroniniai laiškai.
Moteris kaltės nepripažino
Pati Simona teisme pateikė kitokią konflikto versiją.
Ji neigė terorizavusi kaimynus ir tvirtino gynusi savo interesus ginče dėl bendro sklypo.
Vis dėlto teismo toks paaiškinimas neįtikino.
Surinkti įrodymai buvo vertinami ne kaip keli atskiri buitiniai nesutarimai, o kaip nuoseklus ir ilgą laiką besitęsiantis elgesys.
Galiausiai moteris pripažinta kalta dėl svetimo turto sugadinimo ir žmogaus terorizavimo.
Teismo sprendimas – 1 metai ir 5 mėnesiai
Už abi nusikalstamas veikas teismas skyrė galutinę 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vis dėlto realiai į įkalinimo įstaigą moteriai vykti nereikės, jeigu ji laikysis nustatytų sąlygų – bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.
Per šį laikotarpį jai nustatyta ir daugiau įpareigojimų.
Moteris turės dirbti arba būti registruota Užimtumo tarnyboje, devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir be leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų.
Vien tvoros remontu viskas nesibaigė
Teismo sprendimas moteriai turės ir nemažų finansinių pasekmių.
Ievai priteista 1500 eurų, o Karoliui – 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Bendrovei, kuriai priklauso sklypas, priteista dar 3275 eurai turtinės žalos ir 1815 eurų atstovavimo išlaidų.
Taigi bendra priteista suma viršijo 7,5 tūkst. eurų.
Tai gerokai daugiau nei pradinė 1950 eurų suma, kuria buvo įvertintas tvoros ir jos pamato sugadinimas.
Ginčas dėl tvoros virto baudžiamąja byla
Ši istorija parodo, kaip greitai užsitęsęs kaimynų konfliktas gali peržengti paprasto nesutarimo ribas.
Čia viskas neapsiribojo ginčais dėl sklypo ar tvoros. Atsirado svetimo turto gadinimas, daiktų mėtymas, privačios informacijos rinkimas ir laiškai.
Teismas šiuos epizodus vertino kartu ir konstatavo sistemingą bauginimą.
Tiesa, byla dar nebūtinai baigta. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Taigi konfliktas, kuris iš pirmo žvilgsnio galėjo atrodyti kaip eilinis kaimynų nesutarimas dėl tvoros, galiausiai baigėsi visai kitame lygmenyje – baudžiamuoju nuosprendžiu, lygtine laisvės atėmimo bausme ir daugiau nei 7,5 tūkst. eurų siekiančia finansine našta.
