Kamilė Lukauskytė
Lietuva krašto apsaugai skiria rekordines pinigų sumas, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda įspėja apie rimtas problemas. Nors šalies gynybos biudžetas šiemet viršija 4,8 milijardo eurų, valstybės vadovo teigimu, atsakingos institucijos nespėja tinkamai panaudoti joms skirtų lėšų. Prezidentas kritikuoja lėtus sprendimus, biurokratines kliūtis ir stringantį bendradarbiavimą su Ukraina.
Milijardai skirti, tačiau darbai stringa
2026 metais Lietuvos krašto apsaugai numatyta 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai istoriškai didelis finansavimas, kuriuo siekiama stiprinti šalies kariuomenę, modernizuoti ginkluotę ir pasirengti galimoms grėsmėms.
Tačiau G. Nausėda penktadienį paskelbtame interviu naujienų portalui „15min“ pripažino, kad gynybos sistema susiduria su rimtais iššūkiais.
Prezidento teigimu, Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė iki šiol nėra panaudojusios nė pusės šiems metams skirtų pinigų.
Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad kai kurių projektų įgyvendinimas nuo pradinės idėjos iki realaus rezultato gali užtrukti net dvejus ar pustrečių metų.
Valstybės vadovas pabrėžia, kad dabartinėje saugumo situacijoje tokie terminai yra pernelyg ilgi, nes galimos grėsmės nelauks, kol Lietuva užbaigs biurokratinius procesus.
Prezidentas įžvelgia atsakomybės baimę
G. Nausėdos vertinimu, problemos slypi ne vien sudėtingose procedūrose. Jis atkreipia dėmesį į valstybės institucijų darbuotojų nenorą prisiimti atsakomybę už svarbius sprendimus.
Pasak prezidento, pareigūnai kartais baiminasi galimų teisinių pasekmių, jeigu vėliau kontrolės institucijos nustatytų pažeidimų.
Dėl šios priežasties sprendimai gali būti perduodami kolektyviniam svarstymui, o procesai užsitęsia.
Prezidento nuomone, tokia praktika mažina valstybės gebėjimą greitai reaguoti į besikeičiančią saugumo aplinką.
Bendri projektai su Ukraina kelia klausimų
Dar viena prezidento išskirta problema – Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas gynybos pramonėje.
Šių metų gegužę abi valstybės pasirašė susitarimą dėl bendros bepiločių orlaivių gamybos ir Ukrainos gynybos specialistų darbo Lietuvoje.
Vis dėlto, G. Nausėdos teigimu, susitarimo įgyvendinimas iki šiol nejuda taip, kaip tikėtasi.
Prezidentas anksčiau svarstė, kad bendradarbiavimą galbūt stabdo Ukrainos nenoras perduoti technologijas. Tačiau dabar jis vis labiau linkęs manyti, kad kliūčių kyla ir dėl pačių Lietuvos institucijų veiksmų.
Jo teigimu, Ukrainos partneriams pateikti pasiūlymai dėl nedidelių dronų kiekių įsigijimo nėra pakankami rimtam bendros gamybos projektui pradėti.
Laikas tampa ne mažiau svarbus už pinigus
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau yra kalbėjęs apie galimybę Lietuvoje gaminti bepiločius orlaivius naudojant iš Ukrainos įsigytas technologijas. Toks bendradarbiavimas galėtų paskatinti ir vietos gynybos pramonės plėtrą.
Vis dėlto prezidento išsakyta kritika rodo, kad vien didesnio finansavimo nepakanka. Norint sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus, būtina ne tik numatyti milijardines investicijas, bet ir užtikrinti, kad jos laiku virstų realiais rezultatais.
Pagrindinis iššūkis Lietuvai dabar – paspartinti sprendimų priėmimą, efektyviau įgyvendinti gynybos projektus ir išnaudoti Ukrainos sukauptą karinę patirtį.
