Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje įsiplieskė diskusija dėl sprendimo, kuris gali pakeisti šalies gynybos politiką. Seimui žengus pirmąjį žingsnį siekiant panaikinti konstitucinį draudimą dislokuoti masinio naikinimo ginklus, politikų nuomonės išsiskyrė. „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pareiškė, kad tokiu svarbiu klausimu būtina atsiklausti gyventojų, o konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, jog pokyčiai reikalingi Lietuvos saugumui stiprinti.
Seimo sprendimas sukėlė diskusijas
Parlamentas pirmuoju balsavimu pritarė iniciatyvai keisti Konstitucijos nuostatą, ribojančią masinio naikinimo ginklų dislokavimą Lietuvos teritorijoje.
Už siūlomą pakeitimą balsavo 106 Seimo nariai. Tačiau tai dar nėra galutinis sprendimas – Konstitucijos pataisoms taikoma speciali priėmimo procedūra.
Žinių radijo laidoje apie šį klausimą diskutavę L. Kasčiūnas ir R. Žemaitaitis pateikė skirtingus argumentus.
Konservatorių lyderio teigimu, Lietuva yra vienintelė NATO rytinio flango valstybė, kurioje galioja toks konstitucinis apribojimas.
Jo nuomone, dabartinis reguliavimas apsunkina sąjungininkų karinių veiksmų planavimą ir galimybes pasitelkti branduolinį atgrasymą.
Žemaitaitis pareikalavo referendumo
R. Žemaitaitis į siūlomus pakeitimus žvelgia kritiškai.
Politikas įspėjo, kad tokie sprendimai gali didinti įtampą ir kelti papildomų saugumo klausimų.
Jo nuomone, Lietuva jau dabar naudojasi NATO kolektyvinės gynybos garantijomis, todėl būtina aiškiai paaiškinti, kokią papildomą naudą suteiktų Konstitucijos pakeitimas.
„Nemuno aušros“ lyderis taip pat priminė referendumą dėl atominės elektrinės, kai gyventojams buvo suteikta galimybė tiesiogiai pareikšti savo valią.
R. Žemaitaitis stebėjosi, kodėl šį kartą, sprendžiant jautrų nacionalinio saugumo klausimą, referendumo galimybė nėra svarstoma kaip pagrindinis kelias.
Kasčiūnas atskleidė svarbią detalę
L. Kasčiūnas pabrėžė, kad šiuo metu nekalbama apie nuolatinį branduolinių ginklų dislokavimą Lietuvoje.
Pasak jo, tokiai infrastruktūrai reikėtų didžiulių investicijų, o branduolinį arsenalą turinčios NATO valstybės itin atsargiai vertina jo dislokavimo klausimus.
Politikas aiškino, kad siūlomi pakeitimai pirmiausia suteiktų daugiau galimybių sąjungininkų orlaiviams ir laivams dalyvauti atgrasymo veiksmuose.
Kaip pavyzdį jis pateikė branduolinį ginklą galinčius gabenti naikintuvus, kuriems pagal jo pateiktą dabartinio reguliavimo aiškinimą būtų ribojamos galimybės naudotis Lietuvos oro erdve ar Šiaulių aviacijos baze.
L. Kasčiūno vertinimu, tokie apribojimai gali apsunkinti NATO planavimą visame regione.
Rusijos reakcija – dar vienas ginčų objektas
Diskusijoje paliesta ir galima Rusijos reakcija į Lietuvos planus.
L. Kasčiūnas tvirtino, kad Maskva dažnai pasitelkia grasinimus siekdama paveikti NATO valstybių sprendimus. Jo nuomone, stipresni atgrasymo pajėgumai padėtų išlaikyti saugumą regione.
Tuo metu R. Žemaitaitis laikosi pozicijos, kad papildomas branduolinės ginkluotės klausimo eskalavimas Lietuvai gali sukelti nereikalingų rizikų.
Politikas taip pat užsiminė apie galimus Suomijos sprendimus ateityje, tačiau tai buvo jo asmeninės prielaidos, o ne patvirtinti šios šalies planai.
Galutinis sprendimas dar nepriimtas
Nors pirmasis balsavimas Seime parodė platų parlamentarų palaikymą iniciatyvai, diskusijos dėl jos pasekmių nesibaigia.
Vieni politikai pabrėžia būtinybę pašalinti teisinius apribojimus NATO gynybos planavimui, kiti ragina išsamiau įvertinti galimas rizikas ir tiesiogiai atsiklausti visuomenės.
Svarbiausia tai, kad siūloma Konstitucijos pataisa savaime nereikštų branduolinių ginklų atgabenimo į Lietuvą.
Kol kas svarstoma galimybė pakeisti teisinį reguliavimą, o ne konkretus sprendimas dislokuoti tokią ginkluotę šalies teritorijoje.
