Kamilė Lukauskytė
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui užsiminus apie galimybę Lietuvoje įkurti nuolatinę amerikiečių karinę bazę, šalyje kilo nauja diskusija. Nors Lietuvos valdžia pasirengusi siekti tokio sprendimo, aukštas NATO pareigūnas Remigijus Baltrėnas pateikė kitokį karinį vertinimą. Jo teigimu, strategiškai naudingesnė vieta nuolatinei JAV bazei yra Lenkija, o Lietuvoje jau veikianti rotacinių pajėgų sistema turi savų privalumų.
Trumpo žodžiai suteikė naujų vilčių
Diskusija įsibėgėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas apsvarstys galimybę Lietuvoje įsteigti nuolatinę karinę bazę.
Šią žinią palankiai sutiko Lietuvos vadovybė.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pavedė Krašto apsaugos ministerijai parengti ir pristatyti amerikiečiams Lietuvos siūlomas sąlygas.
Vyriausybės vadovas taip pat pareiškė, kad Lietuva būtų pasirengusi padengti su nuolatiniu JAV karių dislokavimu susijusias finansines išlaidas.
Tačiau galutinis sprendimas dėl bazės steigimo dar nėra priimtas. Kol kas kalbama apie galimybės svarstymą, o ne patvirtintą JAV planą.
NATO generolas įžvelgia kitokią logiką
Spalio 9 dieną interviu BNS NATO tarptautinio karinio štabo generalinis direktorius R. Baltrėnas paaiškino, kodėl nuolatinės amerikiečių bazės klausimą vertina atsargiau.
Jo nuomone, Lenkija yra tinkama vieta ilgalaikiam JAV pajėgų dislokavimui.
Tokioje vietoje esantys kariniai daliniai galėtų būti panaudojami stiprinant Baltijos šalių gynybą, kartu išlaikant palankią strateginę poziciją.
R. Baltrėnas pabrėžė, kad Lietuva jau turi gerai išvystytas sąlygas amerikiečių rotacinėms pajėgoms.
Todėl, jo vertinimu, verta maksimaliai išnaudoti esamą modelį, užuot automatiškai siekus naujos nuolatinės bazės.
Kuo skiriasi nuolatinė bazė ir rotacija?
Nuolatinė karinė bazė reiškia ilgalaikę infrastruktūrą ir nuolatiniam dislokavimui pritaikytą pajėgų organizavimą.
Tuo metu rotacinis modelis leidžia reguliariai keisti šalyje tarnaujančius karinius vienetus, išlaikant sąjungininkų buvimą regione.
Amerikiečių kariai Lietuvoje su pertraukomis rotuojami nuo 2014 metų.
Šių metų vasarą jų skaičius buvo sumažėjęs iki kiek daugiau nei šimto, tačiau paskelbta, kad spalio pabaigoje atvyks du JAV batalionai.
Tai reikštų daugiau kaip tūkstantį amerikiečių karių – panašų mastą kaip ankstesniais metais.
R. Baltrėno teigimu, pereinant prie nuolatinio dislokavimo reikėtų papildomų investicijų, todėl svarbu įvertinti, kokią karinę naudą jos suteiktų.
Ar amerikiečiai trauksis iš Europos?
Interviu aptarta ir kita jautri tema – galimas JAV karinių pajėgų mažinimas Europoje.
R. Baltrėnas pripažino, kad Vašingtonas peržiūri savo karinį buvimą žemyne, todėl tam tikrų pokyčių galima tikėtis.
Tačiau, jo teigimu, tai nereiškia, kad Jungtinės Valstijos atsisakys Europos saugumo įsipareigojimų.
NATO pareigūnas pabrėžė, kad Europos šalys turės prisiimti daugiau atsakomybės už įprastinę, arba konvencinę, gynybą.
Tuo metu JAV branduolinis atgrasymas ir toliau išlieka esmine Aljanso saugumo dalimi.
Didžiausias iššūkis – oro gynyba
R. Baltrėnas atkreipė dėmesį ir į Europos oro gynybos pajėgumų trūkumą.
Pasak jo, ši sritis reikalauja didelių investicijų, tačiau naujų sistemų įsigijimas nėra greitas procesas.
Modernios oro gynybos sistemos, tokios kaip „Patriot“, gaminamos ilgai, todėl net ir padidinus finansavimą rezultatų tenka laukti.
Dėl to NATO svarbu ne tik pirkti papildomą ginkluotę, bet ir geriau koordinuoti jau turimas sistemas, radarus bei žvalgybos informaciją.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Lietuvos siekis turėti nuolatinę JAV karinę bazę išlieka politiniu tikslu, tačiau R. Baltrėno pasisakymas parodo, kad kariniu požiūriu egzistuoja ir kitas pasirinkimas.
Nuolatinė bazė Lenkijoje ir reguliariai į Lietuvą atvykstantys amerikiečių daliniai, jo vertinimu, gali sudaryti veiksmingą regioninės gynybos modelį.
Tai nereiškia, kad NATO pareigūnas nepritaria JAV karių buvimui Lietuvoje. Priešingai – jis teigiamai vertina Lietuvos pasirengimą priimti daugiau sąjungininkų, tačiau ragina realistiškai įvertinti investicijas ir karinį poreikį.
Kol Vašingtonas nėra paskelbęs galutinio sprendimo, Lietuvai lieka dvi kryptys: ruoštis galimai nuolatinei bazei ir kartu stiprinti jau veikiančią sąjungininkų pajėgų priėmimo sistemą.
