Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad šalies saugumas priklauso ne vien nuo kariuomenės pajėgumų. Kilus rimtai grėsmei, gintis turėtų būti pasirengusi visa valstybė – nuo karių ir pareigūnų iki savivaldybių bei kitų institucijų.

Spalio 12 dieną Kaune stebėdamas karines pratybas „Perkūno griausmas 2026“, šalies vadovas išskyrė du svarbiausius Lietuvos gynybos ramsčius – bendrą valstybės pasirengimą ir NATO sąjungininkų paramą.

Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į Ukrainos patirtį, kuri, jo teigimu, parodė, kokią reikšmę karo metu turi visos visuomenės ir valstybės institucijų susitelkimas.

Prezidentas įvardijo svarbiausią pamoką

Pirmadienį Kaune vykusiose pratybose G. Nausėda stebėjo, kaip Lietuvos kariuomenė kartu su kitomis institucijomis treniruojasi vykdyti valstybės gynybos planuose numatytas užduotis.

Šalies vadovas pabrėžė, kad šiuolaikinė gynyba neapsiriboja vien kariuomenės veiksmais mūšio lauke.

Karinės grėsmės atveju svarbus ir policijos, pasieniečių, savivaldybių, krizių valdymo institucijų bei kitų valstybės tarnybų pasirengimas.

Pasak prezidento, Rusijos karas prieš Ukrainą aiškiai parodė, jog valstybės atsparumas priklauso nuo gebėjimo veikti kartu.

„Turime veikti visi kaip vienas“, – pabrėžė G. Nausėda.

Prezidento vertinimu, būtent tokį bendradarbiavimą ir siekiama patikrinti vykstančiose pratybose.

NATO sąjungininkų vaidmuo – ne mažiau svarbus

Antrasis svarbus aspektas, kurį išskyrė šalies vadovas, – Lietuvos bendradarbiavimas su NATO.

G. Nausėda priminė, kad Lietuvoje jau dislokuoti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos kariniai vienetai.

Jo teigimu, sąjungininkų buvimas Lietuvoje yra svarbus kolektyvinės gynybos įsipareigojimų ženklas.

Bendros pratybos leidžia kariams ne tik treniruotis, bet ir praktiškai patikrinti, kaip skirtingų šalių pajėgos veiktų vienoje operacijoje.

Tai apima vadovavimo procedūras, informacijos perdavimą, veiksmų koordinavimą ir reagavimą į besikeičiančią situaciją.

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva nėra viena ir galimos grėsmės atveju remtųsi NATO kolektyvinės gynybos sistema.

Tačiau sąjungininkų parama nepanaikina pačios Lietuvos atsakomybės tinkamai pasirengti.

Pratybose tikrinami įvairūs scenarijai

Pratybos „Perkūno griausmas 2026“ skirtos patikrinti, kaip Lietuvos kariuomenė ir valstybės institucijos vykdytų gynybos planus įvairių grėsmių akivaizdoje.

Mokymų metu treniruojamasi reaguoti ne tik į tiesioginius karinius veiksmus, bet ir į sudėtingesnes saugumo situacijas.

Tarp numatytų užduočių – pasienio apsaugos stiprinimas, kritinės infrastruktūros objektų apsauga ir mobilizacinių procedūrų patikrinimas.

Taip pat vertinamas pasirengimas hibridinėms bei kibernetinėms grėsmėms.

Tokios grėsmės gali apimti įvairius veiksmus, kuriais siekiama sutrikdyti valstybės institucijų darbą, ryšius ar svarbias paslaugas.

Todėl pratybose dalyvauja ne tik kariuomenė, bet ir Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios tarnybos, Nacionalinis krizių valdymo centras bei savivaldybės.

Pirmiausia – sustiprinta sienos apsauga

Vienas iš pratybų etapų prasideda nuo kariuomenės taikos meto užduočių padalinių aktyvavimo.

Šie vienetai treniruojasi padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai stiprinti pasienio postų apsaugą.

Vėliau pagal pratybų scenarijų pereinama prie sudėtingesnių situacijų.

Imituojant hibridines ir asimetrines grėsmes, tikrinamas greitojo reagavimo pajėgų pasirengimas.

Svarbu pabrėžti, kad tai yra iš anksto suplanuotos karinės pratybos, o ne pranešimas apie prasidėjusį karinį konfliktą.

Mokymų tikslas – praktiškai patikrinti procedūras ir nustatyti, ką dar reikėtų tobulinti.

Į pratybas šaukiami tūkstančiai rezervistų

Svarbi „Perkūno griausmo 2026“ dalis – kariuomenės rezervo pasirengimo tikrinimas.

Gynybos štabo viršininko kontradmirolo Giedriaus Premenecko teigimu, rugsėjo ir spalio mėnesiais į įvairius kariuomenės vienetus numatyta pašaukti iki 2,4 tūkstančio aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių.

Su dar daugiau kaip 5 tūkstančiais rezervistų planuojama susisiekti ryšio priemonėmis.

Pratybų „Perkūno griausmas 2026“ mastas

2 400

Iki tiek aktyviojo rezervo karių numatyta pašaukti

5 000+

Rezervistų numatyta pasiekti ryšio priemonėmis

Rugsėjo–spalio mėnesių planiniai skaičiai, paskelbti Lietuvos kariuomenės.

Ryšio priemonėmis pasiekiami rezervistai nebūtinai kviečiami atvykti į karinį vienetą.

Dalis jų kontaktuojami siekiant patikslinti asmens duomenis ir užtikrinti, kad prireikus kariuomenė galėtų greitai su jais susisiekti.

Tokie veiksmai padeda patikrinti mobilizacijos sistemą dar taikos metu.

Tikrinamas visos valstybės pasirengimas

Prezidentas atkreipė dėmesį, kad valstybės gynybai neužtenka vien modernių ginklų ar karinės technikos.

Ne mažiau svarbu, ar žmonės žino savo užduotis, ar institucijos geba keistis informacija ir ar sprendimai gali būti priimami pakankamai greitai.

Krizės metu kariuomenei reikalingas patikimas susisiekimas, logistika, sveikatos apsaugos paslaugos ir veikianti civilinė infrastruktūra.

Todėl pratybose svarbią vietą užima bendradarbiavimas su savivaldybėmis ir kitomis civilinėmis institucijomis.

Taip pat numatoma aktyvuoti karo komendantūras, kurių atstovai treniruojasi koordinuoti veiksmus su kariuomenės vienetais.

Šios procedūros padeda patikrinti, kaip valstybė pereitų nuo įprasto darbo prie veikimo sudėtingomis saugumo sąlygomis.

Lietuvos pratybos susietos su NATO mokymais

„Perkūno griausmas 2026“ nėra izoliuoti Lietuvos kariuomenės mokymai.

Jų scenarijai ir procedūros derinami su tarptautinėmis NATO pratybomis „Steadfast Duel 2026“.

Tai leidžia praktiškai patikrinti, kaip Lietuvos institucijų veiksmai būtų koordinuojami su NATO vadovavimo struktūromis.

Nacionaliniu lygmeniu pratybos taip pat siejamos su kitais kariniais mokymais, tarp jų – „Audros smūgis“, „Perkūno ratai“, „Rezervo karys“, „Gintarinė migla“ ir „Vyčio skliautas“.

Toks pratybų derinimas skirtas užtikrinti, kad skirtingi kariuomenės vienetai ir institucijos veiktų pagal suderintus planus.

Pratybos „Perkūno griausmas 2026“ vyksta nuo rugsėjo 17 iki spalio 15 dienos.

Prezidentas pabrėžė pasirengimo svarbą taikai

G. Nausėda savo pasisakyme išskyrė ir platesnę pratybų reikšmę.

Jo vertinimu, gerai pasirengusi valstybė ne tik gebėtų veiksmingiau gintis, bet ir stiprintų atgrasymą.

Atgrasymo esmė – parodyti potencialiam agresoriui, kad karinis išpuolis pareikalautų didelių sąnaudų ir susidurtų su organizuotu pasipriešinimu.

Tam svarbu ne vien turėti ginkluotę, bet ir užtikrinti, kad ją valdantys kariai bei valstybės institucijos būtų tinkamai pasirengę.

Prezidentas teigė, kad realus ir kokybiškas pasirengimas yra būtinas siekiant išsaugoti taiką.

Ką šios pratybos reiškia gyventojams?

Gyventojai pratybų laikotarpiu gali pastebėti didesnį karinės technikos judėjimą, karių veiklą ir kitus su mokymais susijusius veiksmus.

Tai yra planinių pratybų dalis.

Rezervo kariams, kurie gauna oficialius šaukimus ar pranešimus, svarbu vadovautis juose pateikta informacija.

Kitiems gyventojams pratybos primena platesnį pasirengimo krizėms klausimą – būtinybę žinoti, kaip gauti patikimą informaciją, kaip elgtis ekstremaliosios situacijos metu ir kokios pagalbos galima tikėtis iš atsakingų institucijų.

Vis dėlto vien tai, kad vyksta didelio masto kariniai mokymai, nereiškia, jog paskelbta mobilizacija ar atsirado tiesioginė nauja grėsmė.

Pagrindinė žinia – saugumas yra bendras darbas

Prezidento Gitano Nausėdos pasisakymas Kaune atkreipė dėmesį į du esminius Lietuvos saugumo aspektus.

Pirmasis – visos valstybės pasirengimas veikti kartu, kai kariuomenė, tarnybos ir civilinės institucijos vykdo suderintas užduotis.

Antrasis – NATO sąjungininkų parama ir gebėjimas bendromis pajėgomis įgyvendinti gynybos planus.

Šalies vadovo teigimu, stipri gynyba prasideda nuo realaus pasirengimo, o jos tikslas – atgrasyti nuo agresijos ir išsaugoti taiką.

Būtent šiuos gebėjimus šiuo metu tikrina Lietuvoje vykstančios pratybos „Perkūno griausmas 2026“.