Kamilė Lukauskytė
Pastarųjų dienų įvykiai Lietuvos padangėje iš naujo iškėlė klausimą, kiek šalis pasirengusi susidurti ne su vienu, o iš karto su daugybe bepiločių orlaivių. Europos Komisijos narys Andrius Kubilius teigia, kad Lietuvai būtina galvoti ne tik apie pavienių dronų numušimą, bet ir apie jų aptikimą bei galimą didesnį jų skaičių.
Šią savaitę Lietuvos oro erdvę pažeidęs dronas buvo neutralizuotas NATO oro gynybos misiją iš Zoknių vykdančių Italijos naikintuvų. Lietuvos užsienio reikalų ministerija skelbė, kad dronas į šalies teritoriją įskrido iš Baltarusijos, o jo liekanos buvo rastos ir neutralizuotas gabentas sprogstamasis užtaisas. Dėl incidento atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Tačiau A. Kubiliaus teigimu, vien sėkmingas pavienio drono numušimas dar nereiškia, kad visa sistema pasirengusi sudėtingesniam scenarijui.
Neramina ne tik dronas, bet ir tai, kas jį pastebi
A. Kubilius atkreipė dėmesį į vieną iškalbingą epizodą – neseniai buvo paskelbtas oro pavojus dėl objekto, kuris vėliau galėjo būti paukščių būrys.
Pasak eurokomisaro, tokia situacija rodo, kad radarų ir kitų aptikimo priemonių veikimas dar nėra toks, kad kiekvienas į Lietuvos oro erdvę patekęs objektas būtų nedelsiant ir užtikrintai identifikuotas.
Jo teigimu, svarbu sukurti sistemą, kuri gebėtų ne tik pastebėti pavienį bepiločį, bet ir susidoroti su situacija, kai vienu metu jų būtų dešimtys ar net šimtas.
„Nežinau, kiek Lietuva tam šiandien skiria dėmesio“, – apie pasirengimą didesniam dronų skaičiui sakė A. Kubilius.
Lietuva jau perka naujus radarus ir dronus perėmėjus
Vis dėlto oficiali Krašto apsaugos ministerijos informacija rodo, kad priešdroninės gynybos stiprinimas jau vyksta.
Rugsėjo pradžioje Gynybos resursų agentūra paskelbė, kad Lietuva įsigyja trumpojo nuotolio ir pasyviuosius radarus bei bandomąsias dronų perėmėjų partijas. Planuojama šias priemones integruoti į Lietuvos kariuomenės sistemas ir apmokyti personalą.
KAM taip pat nurodo, kad 2026 metais maždaug ketvirtadalis viso gynybos įsigijimų biudžeto skiriama oro erdvės stebėjimui ir oro gynybos stiprinimui. Tarp prioritetų – radarų bei kitų sensorių tinklo plėtra ir integruotos dronų aptikimo bei neutralizavimo sistemos kūrimas.
Taigi A. Kubiliaus keliama problema nėra susijusi vien su tuo, ar Lietuva turi priemonių numušti konkretų droną. Daug platesnis klausimas – ar šalies sistema vienu metu gebėtų aptikti daugybę skirtinguose aukščiuose ir skirtingomis kryptimis judančių objektų.
Vienas dronas ir šimtas – visiškai skirtingi scenarijai
Panašų klausimą dar šią savaitę kėlė ir buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Jis teigė, kad dabartinės priemonės leidžia reaguoti į pavienius bepiločius, tačiau Lietuva dar nėra pasirengusi atremti didesnio dronų spiečiaus.
Tai reiškia, kad didžiausias iššūkis gali būti ne vien pats ginklas, naudojamas prieš droną. Ne mažiau svarbūs tampa radarai, įvairūs sensoriai, ryšys tarp jų, sprendimų priėmimo greitis ir galimybė vienu metu sekti daugybę taikinių.
Būtent tokios sistemos kūrimą Lietuva dabar ir siekia paspartinti.
Kalbama ir apie platesnę „dronų sieną“
A. Kubilius taip pat paminėjo vadinamąjį pasienio valstybių „sienos sargybos“ projektą, kuris apimtų ir tai, kas anksčiau vadinta „dronų siena“.
Jo teigimu, tokiai sistemai reikalingas kompleksinis požiūris ir sprendimai turi būti priimami dar prieš krizę, o ne jai jau prasidėjus.
Lietuvai tai tampa ypač aktualu po pastarųjų oro erdvės pažeidimų. Rugsėjo 15-osios incidentas parodė, kad NATO sąjungininkų naikintuvai gali būti pasitelkti realiai grėsmei neutralizuoti. Tačiau kartu išryškėjo ir kitas klausimas: kaip atrodytų reakcija, jei vienu metu į Lietuvos oro erdvę patektų ne vienas, o dešimtys bepiločių?
Kol kas atsakymas į šį klausimą nėra toks paprastas. Lietuva plečia radarų tinklą, perka dronus perėmėjus ir kuria integruotą sistemą. Tačiau A. Kubiliaus perspėjimas nukreiptas būtent į ateities scenarijų – pasirengimą situacijai, kai pavienis dronas nebebus vienintelė problema.
