Už sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimą atsakingos valstybinės institucijos nedviprasmiškai duoda ženklą, kad tie laikai, kai sveikatos sistemai buvo skiriami ypač dideli resursai, jau praeityje.
Ne paslaptis, kad gydymo įstaigoms kelerius pastaruosius metus VLK apmokėdavo praktiškai visas suteiktas paslaugas, net jei jos ir viršydavo planus.
Tokia praktika susiklostė po COVID-19, kai kovai su pandemija ir jos pasekmėmis buvo skirti ypač dideli resursai. Tačiau jau šių metų viduryje tvarka buvo pakoreguota.
Prioritetas – gyvybė
„Šiemet, kaip ir kasmet, VLK, atsižvelgdama į biudžeto galimybes, sudarė sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, kuriose numatyta, kokias kompensuojamas paslaugas ir už kokią sumą gydymo įstaiga gali teikti, bet sutartyje nurodoma ir sutartinė suma kiekvienam ketvirčiui“, – „Vakarų ekspresui“ komentavo VLK Komunikacijos skyriaus vedėja Jolanta Normantienė.
Anot jos, sutartinių paslaugų apmokėjimas yra garantuojamas – jos apmokamos 100 proc. viršijus sutartyje numatytą paslaugų skaičių, papildomos paslaugos, vadinamos viršsutartinėmis, apmokamos kas ketvirtį pagal nustatytą tvarką. Paslaugų teikimo apimtį gali planuoti pati įstaiga.
„Kad būtų tvarus fondo lėšų panaudojimas, o gydymo įstaigos labiau orientuotos į pacientų poreikius, 2025 m. balandžio 1 d. buvo atnaujinta sveikatos priežiūros viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarka“, – sako VLK atstovė.
Pagal šią tvarką prioritetinės viršsutartinės paslaugos apmokamos pirmumo tvarka. Tai itin svarbios paslaugos, kurių nesuteikus laiku gali padidėti pacientų mirtingumas ir neįgalumas: skubiosios medicinos pagalbos ir stebėjimo paslaugos, prioritetinės stacionarinio gydymo paslaugos (pavyzdžiui, gimdymo, miokardo infarkto, insulto gydymas), prioritetinės reabilitacijos paslaugos, išplėstinės ir išsamios konsultacijos. Kitos viršsutartinės paslaugos apmokamos tik apmokėjus šias paslaugas.
Atsižvelgiant į fondo galimybes, sutartį viršijančios paprastos konsultacijos ir neprioritetinės reabilitacijos paslaugos apmokamos iki 70 proc., neprioritetinės stacionarinės paslaugos – iki 30 proc., kitos paslaugos – iki 100 proc. jų bazinės kainos.
Kai kurios viršsutartinės paslaugos apmokamos skaičiuojant nuo sumos, neviršijančios 50 proc. numatytos sutartyje.
„Tai galioja paprastoms konsultacijoms, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugoms, neprioritetinėms stacionarinėms paslaugoms, pradinei ir ambulatorinei medicininei reabilitacijai, neprioritetinei stacionarinei reabilitacijai, taip pat kompiuterinės ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimams“, – vardija J. Normantienė.
Anot jos, iš anksto žinodamos naujas apmokėjimo taisykles gydymo įstaigos buvo raginamos atsakingai ir racionaliai organizuoti savo veiklą bei planuoti teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, teikiant pirmenybę pacientams, kuriems pagalba reikalinga labiausiai.
Per gerai dirba?
Tačiau Kretingos ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas tikina, kad tokia tvarka žlugdo gerai dirbančią ligoninę.
„Dėl to, kad dirbame gerai, mus baudžia – ir pacientus, ir gydytojus. Gruodžio mėnesį esame priversti stabdyti net 200 operacijų, nes Valstybinė ligonių kasa nesumoka už suteiktas paslaugas“, – „Vakarų ekspresui“ sakė R. Sakalauskas.
Anot jo, Kretingos rajono savivaldybės ligoninė per šiuos metus įdarbino 18 gydytojų, nesiskundžia personalo stoka, ją renkasi aplinkinių rajonų pacientai. Tačiau galiojanti paslaugų apmokėjimo tvarka šias pastangas griauna.
„Matome, kad centrinei valdžiai regionai nerūpi – net priešingai, esame sąmoningai varžomi“, – sako R. Sakalauskas.
Nepadaugėjo optimizmo ir po praėjusią savaitę vykusio rajoninių ligoninių vadovų susitikimo su sveikatos apsaugos ministre Marija Jakubauskiene.
„Šiuo metu mūsų įstaigai neapmokėta pusė milijono. Neturėsime už ką pirkti kalėdinių žaisliukų. Tačiau viltis visada miršta paskutinė“, – „Lietuvos sveikatai“ sakė R. Sakalauskas.
Akių vokų pakėlimas
Tačiau „Vakarų ekspreso“ šaltiniai tikina, kad ir Kretingos ligoninė, ir kai kurios kitos sveikatos sistemos įstaigos ne tiek gerai dirba, kiek jų vadovai puikiai išmano sistemą ir žino, kokiomis priemonėmis galima pagerinti įstaigų finansinę situaciją.
Viena iš tokių priemonių – dienos chirurgijos paslaugos. Tokių paslaugų savikaina sąlyginai nedidelė, o apmokamos jos iš VLK biudžeto gana neblogai.
Pats R. Sakalauskas teigia, kad už 200 neatliktų operacijų jo vadovaujama ligoninė gruodį negaus apie 350 tūkst. eurų.
Kad ligoninės rado savotišką aukso gyslą, rodo ir statistika. Pavyzdžiui, Kretingos ligoninėje per kelerius metus šių paslaugų skaičius išaugo net penkis kartus. 2022 metais buvo suteiktos 333 dienos chirurgijos paslaugos, o dar nepasibaigus šiems metams jų skaičius, VLK duomenimis, jau siekia 1 557.
Utenos ligoninėje atitinkamai šių paslaugų skaičius minimu laikotarpiu padidėjo nuo 426 iki 1 180.
Tuo tarpu Klaipėdos vaikų ligoninėje dienos chirurgijos paslaugų šiemet atlikta mažiau – 1 311, kai 2022 metais buvo 1 408. Klaipėdos universiteto ligoninėje 2023 metais atlikta 5 156 tokių operacijų, šiemet – 5 352.
Įdomu tai, kad nemaža dalis dienos chirurgijos paslaugų yra akių vokų pakėlimo ar kojų venų operacijos. Tai, žinoma, svarbu žmogui, tačiau, kaip minėta anksčiau, prioritetas – suteikti paslaugas pacientams, kurių būklė kelia pavojų gyvybei.
Aptarė su ministre
Rajoninių ligoninių problemos praėjusią savaitę buvo aptartos Lietuvos ligoninių asociacijos susitikime su ministre M. Jakubauskiene ir jos komanda. Po šio susitikimo, panašu, kad galutinai paaiškėjo: tos ligoninės, kurios nesilaikė su VLK pasirašytų sutarčių ir paslaugų apmokėjimo tvarkos, turės pačios ieškoti rezervų, kaip padengti patirtas išlaidas.
Priminsime, kad ministrė M. Jakubauskienė jau anksčiau sakė, jog gydymo įstaigos žino tvarką ir prisiima riziką, kad už paslaugas gali būti nesumokėta.
Tačiau žvelgiant į kitus metus konstatuota, kad susitikimas buvo darbinis – ministrė išgirdo ligoninių situaciją ir problemas. Visos pusės turi pasistengti, kad būtų užtikrinta pacientų teisė gauti kokybišką gydymą, o ligoninėms sudarytos visos sąlygos tai įgyvendinti.
Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad valdančiosios koalicijos tikslas – stiprinti būtent viešojo sektoriaus sveikatos apsaugos įstaigas, todėl kitų metų perspektyvos yra optimistinės.
Šiemet pasiektas svarbus kompromisas – susitarta, kad nuo kitų metų vidurio nebeliks priemokų už bazines iš VLK apmokamas paslaugas privačiose gydymo įstaigose. Todėl pinigų srautai turėtų susibalansuoti, o viešojo sektoriaus finansavimas bus užtikrintas.
Tiesa, ar visos suplanuotos akių vokų pakėlimo operacijos bus atliktos, lieka atviras klausimas.
Gydytojų vilionės
Beje, ligoninių vadovai dažnai išsako poziciją, kad neskyrus pakankamai finansavimo gali būti sudėtinga išlaikyti gydytojus. Nors gydytojų trūkumo problema aktuali jau daugelį metų, pastaruoju metu aktyviai įgyvendinamos jų pritraukimo į regionus programos.
Klaipėdos miesto savivaldybė įgyvendina projektą „Sveikatos priežiūros specialistų rengimas ir pritraukimas į sveikatos centrą Klaipėdos mieste“.
Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir savivaldybės biudžeto lėšomis. Bendras projekto biudžetas – 383 140 eurų, iš jų 325 669 eurai – ES lėšos, bendrojo finansavimo lėšos – 57 471 euras.
Projekto tikslas – sumažinti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą Klaipėdos mieste, pritraukiant juos tiek į privačias, tiek į viešojo sektoriaus įstaigas. Viso projekto metu numatoma pritraukti 39 specialistus, kurie įsipareigos ne trumpiau kaip dvejus metus dirbti Klaipėdos miesto gydymo įstaigose.
Klaipėdos rajono savivaldybė taip pat aktyviai ieško būdų, kaip pritraukti ir išlaikyti gydytojus bei slaugos specialistus, siūlydama įvairias skatinimo priemones.
2024 m. biudžeto lėšomis buvo įdarbinta nemažai medicinos specialistų, o nuo šių metų įsigalioję medikų pritraukimo tvarkos pakeitimai leidžia tikėtis dar geresnių rezultatų ateityje.
Skatinimo išmokos gydytojams šiemet padidintos dvigubai – gydytojams specialistams skiriama 20 tūkst. eurų, jei jie įsipareigoja dirbti ne trumpiau kaip trejus metus. Anksčiau ši suma siekė 10 tūkst. eurų, o įsipareigojimo laikotarpis buvo penkeri metai.
Nauja tvarka įsigaliojo nuo šių metų pradžios, o jai įgyvendinti šiemet skirta 160 tūkst. eurų. Trūkstamų specialistų programa šiemet jau pasinaudojo du medicinos darbuotojai.
Klaipėdos rajono savivaldybė taip pat dalyvauja Europos Sąjungos projekte „Sveikatos centro specialistų rengimas ir pritraukimas Klaipėdos rajono savivaldybėje“.
Projekto metu numatoma finansuoti specialistų studijas, mokėti stipendijas bei organizuoti kvalifikacijos kėlimo veiklas. Tikimasi, kad šios priemonės padės į Klaipėdos rajoną pritraukti net 25 naujus specialistus.
Projektui įgyvendinti skirta 378 827,71 euro. Didžiąją dalį finansavimo – 322 003,55 euro – sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, likusi suma – 56 824,16 euro – skiriama iš valstybės biudžeto.
Šios ir kitos priemonės užtikrina, kad daugumoje Lietuvos gydymo įstaigų vidutinis gydytojų atlyginimas prieš mokesčius siektų apie 6 000–6 500 eurų, o geri specialistai uždirba 15 tūkst. eurų ir daugiau.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
