Autobuse – nustebinęs vairuotojo poelgis: sako, kad reikalavo kalbėti tik rusiškai

Lietuvoje prekes parduodantys bei paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys turi užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine lietuvių kalba Vyriausybės nustatytu lygiu.

Iš Klaipėdos į Rygą (Latvija) vasario 20 d. autobusu važiavusi Edita Vigelytė liko gerokai nustebusi. Anot jos, vairuotojas kalbėjo tik rusiškai, o jai atsakius lietuvių kalba, vėl buvo atsakyta bendrauti tik rusiškai.

„Kalbėti ir suprasti lietuviškai – visiškai nereikia“, – įsitikinęs ilgametės lietuviškos transporto įmonės „Ollex“ vairuotojas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ kelionę apibendrino moteris.

Kaip pastebėjo, dėl to keblumų kilo ne kartą.

„Keleiviams kraunant lagaminus į bagažą, stovi atokiau, rankos kišenėse. Krovimo nekontroliuoja, bagažas sumestas kaip papuolė. Paklaustas, ar jis ir bagažo saugumo neprivalo kontroliuoti, turi smagų atsakymą „ja tebe ne gruzčik, ya vodytel!“ (liet. „aš tau ne krovėjas, aš vairuotojas!“). Ir kulminacijai – man lipant į autobusą, iš jėgos trenkia autobuso duris tiesiai man už nugaros. Galiu drąsiai manyti, kad su intencija ne tik išlieti agresiją, įbauginti, bet ir duot per kuprą tai bjauriai „litovkai“, – rašė Edita.

Tiesa, ji atkreipė dėmesį, kad vairuotojas būdamas prie vairo ir kalbėjo telefonu, o laisvų rankų įranga nesinaudojo.

„Delfi“ susisiekus su keleive, ši teigė kelionės metu parašiusi laišką įmonei ir tik atvykus į Rygą paskambinusi bendrovės atstovams. „Su manimi kalbėjusi ponia pati sunkiai kalbėjo lietuviškai“, – pastebėjo ji.

Tačiau ji pažadėjo išsiaiškinti situaciją ir patikrinti, ar paskambinusioji „nemeluoja“.

„Vairuotojų įdarbinimą juk kažkas kontroliuoja. Matomai – labai žemi kriterijai“, – pastebėjimu apie lietuvių kalbos mokėjimą pasidalijo į Rygą keliavusi moteris.

„Delfi“ dėl komentaro kreipėsi į bendrovę „Olego transportas“, kuriai priklauso prekės ženklas „Ollex“. Pabrėžiama, kad savininkė turi teisę suteikti prekės ženklą naudoti ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims.

Aprašius Editos situaciją, įmonės atstovai patvirtino, kad toks incidentas įvyko. Tiesa, jų versija kiek kitokia.

„Informuojame, kad Jūsų prašoma paaiškinti situacija vežėjui yra žinoma. Keleivė kreipėsi į įmonę ir įvykis bus išsamiai ištirtas. Kaip Jūs teisingai nurodėte, keleivė Rygoje ( t.y. Latvijos Respublikoje) reikalavo, kad vairuotojas ją aptarnautų lietuviškai, kas buvo absoliučiai nepagrįsta. Atsisakė pati pasiimti bagažą, o reikalavo, kad jis būtų iškrautas. Keleivė telefonu paskambino į vežėjo Klaipėdos veiklavietę, išsakė pretenzijas dėl vairuotojo aptarnavimo ir dėl atsiliepusios darbuotojos (Lietuvos pilietės) akcento, reiškė nepasitenkinimą bendrai dėl užsieniečių“, – nurodė bendrovė.

„Delfi“ pakartotinai susisiekus su Edita, moteris dar kartą patvirtino, kad dialogas su vairuotoju vyko dar būnant Lietuvoje. Laiškas įmonei taip pat išsiųstas iš šalies teritorijos. Kadangi į autobusą pajūryje įlipo viena pirmųjų, teigiama, kad liudininkų rasti būtų sudėtinga.

Atsakydami į „Delfi“ klausimus, bendrovės atstovai nurodė, kad vairuotojas keleivius iš tiesų aptarnavo ne lietuvių kalba. „Tai, kad klientai buvo aptarnaujami vien tik rusų kalba – neatitinka tikrovės“, – pridurta komentare.

Toliau bendrovė laikėsi pozicijos, kad reikalavimas aptarnauti lietuvių kalba „kelia nepagrįstus reikalavimus“ vežėjui.

„Tarptautiniais maršrutais vykdomiems reisams nėra keliamas aptarnavimo lietuvių kalba reikalavimas, nepriklausomai nuo vežėjo registracijos šalies. Keleiviai viso maršruto metu aptarnaujami rusų ir anglų kalbomis, šiuo atveju tiek Lietuvos Respublikos tiek Latvijos Respublikos teritorijoje. Vykdantys keleivių pervežimus tarptautiniais maršrutais vairuotojai turi susikalbėti su visais keleiviais, kurių dauguma yra nemokantys lietuvių kalbos, todėl jiems keliamas reikalavimas mokėti maršrute tankiausiai naudojamas tarptautines kalbas“, – nurodoma atsakyme

Kartu teigiama, kad bendrovė pilnai įgyvendina Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus ir Lietuvoje vykdomais keleivių pervežimo maršrutais klientai aptarnaujami valstybine kalba.

Valstybinės kalbos inspekcijos pasidomėjome, ar tikrai tarptautiniais maršrutais vykdomiems reisams nėra keliamas aptarnavimo lietuvių kalba reikalavimas. Institucija į šį klausimą iš pradžių neatsakė ir nukreipė į susisiekimo ministeriją.

„Valstybinė kalbos inspekcija užtikrina valstybinės kalbos įstatymo vykdymo priežiūrą, kuriame keliami valstybinės kalbos vartojimo reikalavimai paslaugų teikėjams, veikiantiems tik Lietuvos teritorijoje.

Reikia pastebėti, kad keleivių vežimas yra ta sritis, už kurią atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Ši institucija yra pasitvirtinusi keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisykles, tvarką, jos priimti teisės aktai yra suderinti su Europos Sąjungos bei tarptautinių teisės aktų nuostatomis, todėl būtų tikslinga jiems užduoti klausimus dėl keleivių vežimo tarptautiniu transportu ypatumų“, – rašė inspekcijos teisininkai.

„Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją formuoja valstybės politiką transporto srityje ir rengia ją reglamentuojančius teisės aktus, tarp jų – ir Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisykles.

Atkreipiame dėmesį, kad minėtos taisyklės ar kiti ministerijos kuruojami kelių transporto teisės aktai nereglamentuoja keleivių ir vairuotojų bendravimo kalbos. Transporto srities teisės aktai apibrėžia technines, saugos, bilietų pardavimo, bagažo vežimo ir kitas su pačiu transportavimo procesu susijusias sąlygas“, – nurodė atstovai.

„Delfi“ pakartotinai kreipėsi į priežiūros instituciją. Šįkart VKI viršininkas Audrius Valotka teigė neturintis aiškaus atsakymo.

„Kai kuriais atvejais nei teisės aktai, nei institucijos neturi aiškaus atsakymo, tai vadinamoji pilkoji teisės zona“, – „Delfi“ komentavo A. Valotka.

Jis paaiškino, kad vadovaujama institucija tikrina tik Lietuvos teritorijoje veikiančių vežėjų, teikiančių keleivių vežimo paslaugas, veiklą.

„Kalbos inspekcija nesikiša į tarptautinį keleivių vežimo tolimojo susisiekimo autobusais teisinį reguliavimą, kuris nustatytas Europos Sąjungos teisės aktais, pvz. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusų rinką taisyklių ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 (nauja redakcija). Inspekcijos nuomone, pagrindinė nacionalinė ūkio subjektų priežiūros atstovė keleivių vežimo srityje yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, todėl ji, atsižvelgdama į Europos Sąjungos ar tarptautinių teisės aktų reikalavimus, nustato pagrindinius reikalavimus keleivių vežimo srityje“, – paaiškino VKI viršininkas.

A. Valotka atkreipė dėmesį ir į tai, jog priežiūros tarnybos negali visko sužiūrėti.

„Institucijos nepajėgios visur ir visada viską sureguliuoti, todėl piliečiai turėtų būti reiklesni, o verslas – supratingesnis (klientas yra visada teisus, ar ne?). Gal po „Delfi“ publikacijos įmonės vadovai pradės krapštytis pakaušius?“, – svarstė atstovas.

Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) per pirmuosius du šių metų sulaukė apie 6­0 skundų dėl šalyje dirbančių užsieniečių, teikiančių aptarnavimo paslaugas ne valstybine kalba, praneša naujienų agentūra Elta.

Kaip LRT radijui teigė VKI viršininkas Audrius Valotka, daugiausia skundžiamasi dėl užsieniečių, dirbančių kurjeriais, pavežėjais, masažuotojais bei kirpėjais.

„Kad nekalba lietuviškai, nebendrauja paslaugų teikėjai – tai patys dažniausi skundai“, – teigė jis.

Sulaukus skundų, su dauguma jų inspekcija tiesiogiai kreipiasi į paslaugų teikėją, kad šis pateiktų darbuotojo valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą.