Kamilė Lukauskytė
AV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitarimas dėl rusiško dyzelino eksporto sulaukė kritikos Lietuvoje ir Europoje. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys perspėjo, kad toks Vašingtono sprendimas apsunkina bendrą Vakarų sankcijų politiką ir silpnina jų pozicijas Rusijos atžvilgiu.
Vis dėlto Lietuva neketina keisti savo požiūrio – sankcijos Maskvai turi išlikti, o jų apėjimui būtina užkirsti kelią.
Apie tai ministras kalbėjo pirmadienį, spalio 12 dieną, Liuksemburge, prieš Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Susitarimas sukėlė nepasitenkinimą Europoje
Spalio 9 dieną Donaldas Trumpas paskelbė pasiekęs susitarimą su Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelino tiekimo.
Pagal JAV prezidento pristatytą planą Rusija turėtų nedelsdama pateikti pasaulinei rinkai daugiau kaip 300 tūkstančių tonų dyzelino. Vėliau numatomi papildomi degalų kiekiai.
Mainais Jungtinės Valstijos laikinai sušvelnino dalį rusiškam dyzelinui taikomų apribojimų.
Trumpas šį sprendimą aiškino siekiu sumažinti degalų kainas, kurios tapo svarbia ekonomine ir politine problema JAV.
Tačiau Ukrainoje ir Europoje kilo susirūpinimas, kad papildomos pajamos iš energetikos produktų gali sustiprinti Rusijos finansines galimybes tęsti karą.
Budrys kritikuoja nepakankamą koordinavimą
Kęstutis Budrys pabrėžė, kad pagrindinė problema yra ne tik pats susitarimas, bet ir tai, kaip jis buvo priimtas.
Pasak ministro, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pasiekia geresnių rezultatų, kai savo sankcijų politiką derina tarpusavyje.
Tačiau šiuo atveju, jo vertinimu, bendro koordinavimo pritrūko.
Budrys pripažino, kad panašių nesutarimų tarp sąjungininkų būta ir anksčiau. Todėl naujausias sprendimas jam nėra visiškai netikėtas.
Vis dėlto ministras mano, kad tokie vienašaliai žingsniai mažina bendros Vakarų politikos veiksmingumą.
Kartu jis pabrėžė, kad šis epizodas nėra pats blogiausias iš pastaraisiais metais kilusių transatlantinių nesutarimų.
Europos Sąjunga sankcijų neatsisakys
Nepaisant Vašingtono sprendimo, Europos Sąjunga neplanuoja atšaukti savo apribojimų rusiškai naftai ir jos produktams.
Budrio teigimu, energetinės sankcijos yra svarbi priemonė, leidžianti mažinti Rusijos pajamas, kurios gali būti naudojamos kariniams veiksmams finansuoti.
Ministras patikino, kad Lietuva sieks užtikrinti, jog rusiškas dyzelinas nepatektų į Europos Sąjungos rinką apeinant galiojančius draudimus.
Tai ypač aktualu dėl sudėtingų tarptautinių degalų tiekimo grandinių.
Naftos produktai gali būti gabenami per kelias valstybes, todėl svarbu kontroliuoti jų kilmę ir laikytis sankcijų reikalavimų.
Lietuvos pozicija išlieka aiški: JAV sprendimas savaime nekeičia Europos Sąjungos nustatytų apribojimų.
Ar dyzelino kainos sumažės?
Vienas pagrindinių Trumpo argumentų – papildomas rusiško dyzelino kiekis turėtų padėti sumažinti degalų kainas.
Tačiau Budrys abejoja, kad susitarimas turės didelį poveikį rinkai.
Jo vertinimu, numatomi tiekimo pokyčiai neturėtų reikšmingai pakeisti nei dyzelino kainų, nei Europos Sąjungos sankcijų politikos.
Degalų kainas lemia daugybė veiksnių: pasaulinė paklausa, naftos perdirbimo pajėgumai, transportavimo išlaidos, geopolitinė įtampa ir atsargų kiekiai.
Todėl vienas susitarimas nebūtinai gali greitai pakeisti kainas degalinėse.
Ukrainos vadovas sukritikavo Vašingtoną
Trumpo sprendimas sulaukė neigiamos reakcijos ir Kyjive.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad ekonominės nuolaidos Rusijai nepadeda siekti ilgalaikės taikos.
Jo vertinimu, papildomos Maskvos pajamos gali būti panaudotos tolesniems kariniams veiksmams.
Kritiką išsakė ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
Ji pabrėžė, kad sankcijų švelninimas gali suteikti Rusijai daugiau finansinių išteklių tuo metu, kai ši tęsia atakas prieš Ukrainą.
Susitarimas sukėlė diskusijų ir pačiose Jungtinėse Valstijose. Dalis respublikonų bei demokratų politikų paragino administraciją persvarstyti sprendimą.
Tuo metu JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas gynė administracijos veiksmus, argumentuodamas, kad jie padės mažinti degalų kainas.
Kyla klausimų dėl energetinių paliaubų
Dar vieną diskusiją sukėlė Trumpo pareiškimas apie tariamą Rusijos ir Ukrainos susitarimą nutraukti smūgius viena kitos energetikos infrastruktūrai.
JAV prezidentas sekmadienį paskelbė, kad toks susitarimas pasiektas.
Tačiau Zelenskis netrukus pareiškė apie jį neturintis patvirtintos informacijos.
Rusija tuo metu viešai nepatvirtino galutinio susitarimo.
Dėl šios priežasties negalima teigti, kad energetinės paliaubos jau įsigaliojo.
Ukrainai energetikos infrastruktūros apsauga ypač svarbi artėjant žiemai, nes atakos prieš elektrines ir šilumos tiekimo objektus kelia tiesioginę grėsmę civiliams gyventojams.
Budrys įvardijo dar vieną rimtą problemą
Lietuvos užsienio reikalų ministras atkreipė dėmesį ne tik į sankcijų politiką, bet ir į mažėjančią kai kurių Europos valstybių dvišalę paramą Ukrainai.
Pasak jo, kitais metais gali būti itin sunku užtikrinti pakankamą Ukrainos finansavimą.
Šaliai reikia lėšų kariuomenei, valstybės funkcijoms ir Rusijos atakų pažeistai infrastruktūrai atkurti.
Tačiau kai kurių Europos valstybių skiriama individuali pagalba, ministro vertinimu, yra sumažėjusi iki vieno žemiausių lygių nuo 2022 metų.
Budrys perspėjo, kad bendri Europos Sąjungos finansinės paramos mechanizmai neturėtų tapti priežastimi valstybėms mažinti savo tiesioginės pagalbos.
Lietuva, ministro teigimu, ir toliau vykdys prisiimtus paramos Ukrainai įsipareigojimus.
Lietuva ragina stiprinti spaudimą Rusijai
Liuksemburge vykusiame susitikime Budrys taip pat akcentavo būtinybę griežtinti sankcijas Rusijai ir spartinti Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą.
Lietuvos diplomatijos vadovo pozicija grindžiama įsitikinimu, kad ekonominis spaudimas Maskvai turi būti nuoseklus.
Pasak ministro, vien sankcijų išlaikymo nepakanka – svarbu užkirsti kelią jų apėjimui ir reaguoti į naujus Rusijos veiksmus.
Jis taip pat ragino Europos valstybes išlaikyti dėmesį Ukrainos finansavimo poreikiams.
Nors JAV ir Europos požiūriai į kai kuriuos sprendimus skiriasi, Lietuva siekia, kad bendradarbiavimas su Vašingtonu tęstųsi.
Svarbiausia Budrio žinia – Vakarų vienybė yra reikšminga spaudimo Rusijai dalis, todėl nekoordinuoti sprendimai gali silpninti bendrą sąjungininkų poziciją.
Ar JAV ir Europos Sąjungai pavyks suderinti skirtingus požiūrius į energetikos sankcijas, priklausys nuo tolesnių diplomatinių derybų ir praktinio naujojo susitarimo įgyvendinimo.
