Prancūzija ir Vokietija nesutaria dėl bendros naujo naikintuvo kūrimo programos. Kaip skelbia „Politico“, antradienį Belgijos premjeras Bartas De Weveris griežtai sukritikavo abi šalis.
„Buvau labai nusivylęs, kai perskaičiau, kad Prancūzija ir Vokietija negali susitarti dėl Europos šeštosios kartos lėktuvo kūrimo. Koks laiko švaistymas, kokia arogancija“, – Briuselyje kalbėjo jis.
„Tai reiškia, kad mes nusprendėme būti nereikšmingi svarbiausiame oro gynybos sektoriuje ne tik dabar, bet ir per ateinantį dešimtmetį. Tai grynas kvailumas“, – pridūrė jis.
„Future Combat Air System“ programa, kurioje taip pat dalyvauja Ispanija, buvo skirta iki maždaug 2040 m. pakeisti Vokietijos „Eurofighter“ ir Prancūzijos „Rafale“ naikintuvus. Belgija šioje programoje yra tik stebėtoja.
Programa apima karinio lėktuvo, taip pat dronų ir debesies, skirto sujungti orlaivį su antžeminiais ir palydoviniais jutikliais, kūrimą.
Pirmadienį Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad Paryžius ir Berlynas nutrauks darbą prie naikintuvo dėl neįveikiamų nesutarimų tarp Prancūzijos „Dassault Aviation“ ir Vokietijos „Airbus Defence and Space“.
„Airbus“ vadovaujama grupė pasiūlė alternatyvą Prancūzijos ir Vokietijos naikintuvų projektui
Žlugus didelio dėmesio sulaukusiam Prancūzijos ir Vokietijos karinių lėktuvų projektui, naujos kartos naikintuvą kurti pasisiūlė bendrovės „Airbus“ vadovaujamas konsorciumas, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė viena iš projekte dalyvaujančių įmonių.
Ši žinia pasirodė kitą dieną po to, kai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dėl ilgai trukusių nesutarimų tarp naikintuvo kūrimo programoje dalyvavusių įmonių nusprendė ją nutraukti.
Miunchene įsikūrusi gynybinės elektronikos įmonė „Hensoldt“ pranešė, kad, siekdama parengti alternatyvų planą, susivienijo su bendrovėmis „Airbus Defence and Space“, „Autoflug“, „Diehl Defence“, „Rohde & Schwarz“, „Liebherr“, „MBDA“ ir „MTU Aero Engines“.
Kaip teigė įmonės atstovas spaudai, šis pasiūlymas buvo nusiųstas Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriui, o pirmas apie šį įvykį pranešęs dienraštis „The Financial Times“, nurodė, kad jis taip pat buvo nusiųstas F. Merzo kanceliarijai.
Bendrovės „kartu parengė pozicijos dokumentą dėl ateities kovinės aviacijos sistemos (FCAS) ir su ja susijusios naujos kartos ginklų sistemos (NGWS)“, – teigė bendrovės „Hensoldt“ atstovas spaudai.
„Daugiau informacijos apie šį pasiūlymą bus pateikta ketvirtadienį per spaudos konferenciją Berlyno aviacijos parodoje ILA“, – pridūrė atstovas spaudai.
Vokietijos gynybos ministerijos atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad toks pasiūlymas iš tiesų egzistuoja, o B. Pistorius teigė, kad Berlynas svarsto, „kurią kryptį pasirinkti“.
„Be to, jau kelis mėnesius šiuo klausimu diskutuojame su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais“, – pridūrė jis.
Jis teigė, kad pirminio Prancūzijos ir Vokietijos projekto žlugimas jam „sukėlė skausmą“.
„Žinau, koks svarbus Europoje yra Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimas, bet galiausiai reikia protą atskirti nuo jausmų“, – pridūrė jis.
Šis projektas buvo vertinamas kaip esminis Europos pastangų glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje išbandymas, santykiams su Jungtinėmis Valstijomis blogėjant ir regionui siekiant parodyti vieningą frontą priešiškai nusiteikusios Rusijos akivaizdoje.
Tačiau šį projektą lydėjo aršūs nesutarimai tarp Prancūzijos bendrovės „Dassault Aviation“ ir Ispanijos bei Vokietijos interesams atstovaujančios kompanijos „Airbus“.
Vokiečiai neigiamai reagavo į bendrovės „Dassault“ pastangas įgyti didesnę kovinio orlaivio gamybos proceso kontrolę.
Tuo tarpu F. Merzas buvo pareiškęs, kad Vokietijai, skirtingai nei Prancūzijai, nereikia naikintuvų, galinčių gabenti branduolinius ginklus ar kilti iš lėktuvnešių.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
