Kamilė Lukauskytė
Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas netikėtai atskleidė, kaip elgtųsi, jeigu jos telefonu paskambintų Vladimiras Putinas arba Sergejus Lavrovas. Tačiau už šio pareiškimo slypi ir kur kas griežtesnė žinutė Maskvai.
Kas nutiktų, jeigu vieną dieną Kaja Kallas telefono ekrane pamatytų Vladimiro Putino pavardę? ES vyriausioji užsienio politikos vadovė į šį hipotetinį scenarijų atsakė gana tiesiai.
Interviu Suomijos transliuotojui „Yle“ K. Kallas pareiškė, kad į tokį skambutį atsilieptų. Tačiau tai nereiškia, kad ji pasirengusi pradėti derybas su Maskva tokiomis sąlygomis, kokias diktuotų Kremlius.
„Žinoma, kalbėsiu“
K. Kallas buvo paklausta, ar atsilieptų, jeigu jai paskambintų V. Putinas arba Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas.
Jos atsakymas buvo trumpas ir aiškus.
„Žinoma, kalbėsiu, jei atsiras tokia galimybė“, – sakė ES diplomatijos vadovė.
K. Kallas priminė, kad su S. Lavrovu jau yra susidūrusi tarptautiniuose forumuose, įskaitant ASEAN ir G20 susitikimus. Anot jos, tokių susitikimų metu ji tiesiogiai išdėstė Europos Sąjungos poziciją.
Tačiau K. Kallas kartu pabrėžė, kad nemato pagrindo pradėti dialogą Rusijos pasiūlytomis sąlygomis.
Maskvos derybų taktika – Kallas vertina skeptiškai
ES diplomatijos vadovė teigė, kad Rusija gerai išmano derybų procesą.
Jos vertinimu, Maskva pirmiausia pateikia maksimalius reikalavimus, kartu grasina ir laukia, kol Vakarai pasiūlys nuolaidų. Vėliau, anot K. Kallas, Rusija siekia išsiderėti tai, ko anksčiau neturėjo.
Todėl vien pats pokalbis su Kremliumi, jos teigimu, dar nereiškia pasirengimo priimti Rusijos keliamas sąlygas.
K. Kallas taip pat kritiškai vertino pastarųjų metų JAV pasiuntinių Jaredo Kushnerio ir Steve’o Witkoffo pastangas ieškoti kelio į taiką Ukrainoje.
Jos teigimu, derybose su Rusija būtina gerai suprasti, kaip veikia Maskvos taktika.
„Greita taika“ nebūtinai būtų teisinga
K. Kallas pateikė ir vieną svarbiausių savo argumentų.
Jeigu vienintelis tikslas būtų kuo greičiau užbaigti karą, esą būtų galima spausti Ukrainą atsisakyti dalies to, ką ji gina – teritorijos ir žmonių.
Tačiau, K. Kallas teigimu, toks sprendimas neužtikrintų nei teisingos, nei ilgalaikės taikos.
Tai atspindi ir platesnę ES poziciją, pagal kurią Ukrainos ateities sprendimai neturėtų būti priimami vien Maskvos ir Vašingtono dialoge.
K. Kallas pabrėžė, kad Europos Sąjunga negali būti visiškai neutrali tarpininkė, nes remia Ukrainą.
Ant stalo – ir įšaldyti Rusijos pinigai
K. Kallas taip pat atkreipė dėmesį į klausimus, kurių neįmanoma išspręsti vien Rusijai ir Jungtinėms Valstijoms kalbantis tarpusavyje.
Vienas jų – Europoje įšaldyto Rusijos turto likimas.
ES diplomatijos vadovė teigė, kad Europa turi aiškiai parodyti, jog sprendimai dėl jos jurisdikcijoje esančio turto nėra vien Vašingtono ir Maskvos derybų objektas.
Tai tampa ypač aktualu tuo metu, kai įvairūs Vakarų politikai diskutuoja, kaip turėtų atrodyti galimas būsimas susitarimas dėl karo Ukrainoje.
Kallas žodžiai nuskambėjo įtemptu metu
K. Kallas pareiškimas pasirodė tuo metu, kai Europoje vėl daug dėmesio skiriama Rusijos veiksmams ir jų poveikiui regiono saugumui.
Pastarosiomis dienomis Rusijos smūgiai Ukrainoje ir incidentai netoli Lenkijos sienos sukėlė naują diskusijų bangą Europoje. K. Kallas pati yra teigusi, kad Rusija mėgina daryti spaudimą Europai ir kelti baimę dėl paramos Ukrainai.
Todėl jos žinutė apie galimą pokalbį su Putinu turi dvi dalis: durys pokalbiui neuždaromos, tačiau tai nėra sutikimas derėtis Rusijos diktuojamomis sąlygomis.
Ir būtent šis skirtumas dabar tampa vienu svarbiausių klausimų svarstant, kaip galėtų atrodyti būsimos derybos dėl karo Ukrainoje.
