Kamilė Lukauskytė
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Europos Parlamente išdėstė savo viziją apie tai, kaip Bendrija turėtų reaguoti į vis labiau sudėtingą saugumo situaciją. Jos kalboje skambėjo perspėjimai dėl autoritarinių režimų, Rusijos karo prieš Ukrainą, hibridinių grėsmių ir politinių jėgų, kurios, jos vertinimu, siekia susilpninti Europos Sąjungą. Tačiau Briuselis kartu siūlo ir konkrečius naujus sprendimus – nuo saugumo mechanizmo iki dar glaudesnės partnerystės su Kanada.
„Ne tik priešinkimės – kartu kovokime“
Trečiadienį Strasbūre sakydama metinę kalbą U. von der Leyen paragino 27 ES valstybes nesileisti skaldomoms jėgų, kurios, jos teigimu, siekia susilpninti Bendriją.
EK pirmininkė kalbėjo apie autoritarinių režimų įtaką, demokratijai kylančius iššūkius ir būtinybę išsaugoti Europos vienybę.
„Ar leisime autoritarinių režimų statytiniams ir marionetėms griauti mūsų demokratijas?“ – klausė ji, kartu ragindama neapsiriboti vien pasipriešinimu, o aktyviai ginti tai, ką Europa sukūrė.
Tai buvo viena ryškiausių politinių jos kalbos žinučių – Europa, pasak EK vadovės, turi veikti kaip bendras politinis ir strateginis vienetas, o ne kaip 27 atskiros valstybės, kiekviena atskirai sprendžianti saugumo problemas.
Daugiausia dėmesio – naujoms grėsmėms
Šįkart saugumo klausimas buvo ypač ryškus. U. von der Leyen pabrėžė, kad grėsmės Europai neapsiriboja tradicine karine agresija.
Ji išskyrė kibernetines atakas, diversijas, padegimus ir dronų įsiveržimus. EK vadovė pasiūlė sukurti naują Europos perspėjimo mechanizmą, kuris leistų valstybėms koordinuoti atsaką į tokio pobūdžio incidentus dar prieš jiems peraugant į atviro konflikto situaciją.
Toks pasiūlymas ypač aktualus Baltijos šalims, kur pastaruoju metu daug dėmesio skiriama dronų incidentams ir platesnei hibridinių grėsmių problemai.
Po neseniai Lietuvoje numušto drono Europos saugumo klausimas tapo nebe teorinis. NATO naikintuvai Lietuvoje numušė į oro erdvę įskridusį droną, o jo nuolaužose buvo aptiktas sprogstamasis užtaisas. Incidentas dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kaip greitai regioninis saugumo klausimas gali tapti visos Europos problema.
Siūloma nauja Europos saugumo struktūra
U. von der Leyen taip pat kalbėjo apie Europos saugumo tarybos sukūrimą.
Jos idėja – suteikti Europai daugiau galimybių koordinuoti atsaką į grėsmes, kurios ne visada pasiekia NATO 5-ojo straipsnio taikymo lygį, tačiau vis tiek gali kelti rimtą pavojų valstybėms.
EK vadovė taip pat užsiminė apie glaudesnį bendradarbiavimą su tokiomis valstybėmis kaip Jungtinė Karalystė, Kanada, Norvegija ir Ukraina.
Tai reikštų dar glaudesnį Europos saugumo tinklą, kuriame ES institucijos ir atskiros valstybės galėtų greičiau dalytis informacija bei koordinuoti atsaką.
Ukraina išlieka vienu svarbiausių klausimų
U. von der Leyen kalboje Rusijos karas prieš Ukrainą taip pat užėmė svarbią vietą. Ji pabrėžė, kad Europos saugumas yra tiesiogiai susijęs su Ukrainos gebėjimu priešintis Rusijos agresijai.
Briuselis pastaraisiais metais didino paramą Ukrainai, įskaitant karinę ir finansinę pagalbą, o ES taip pat stiprina bendradarbiavimą su Ukrainos gynybos pramone.
EK vadovės pozicija išlieka tokia, kad Europa turi būti pajėgi pati labiau rūpintis savo saugumu ir mažinti priklausomybę nuo išorinių partnerių.
Į sceną įžengė ir Kanada
Dar vienas netikėtas U. von der Leyen kalbos akcentas – pasiūlymas Kanadai tapti pirmąja ES asocijuotąja nare.
Tai nebūtų įprasta narystė Europos Sąjungoje. Kalbama apie naują bendradarbiavimo modelį, kuris galėtų apimti gynybą, technologijas, žaliavas, dirbtinį intelektą ir kitas strategines sritis.
Kanados ministras pirmininkas Markas Carney buvo pakviestas į Europos Parlamentą, kur jo dalyvavimas tapo vienu iš ryškesnių šios dienos politinių akcentų.
Pasak Reuters, toks pasiūlymas rodo platesnį ES siekį stiprinti ryšius su panašiai mąstančiomis valstybėmis tuo metu, kai geopolitinė aplinka tampa vis labiau nenuspėjama.
Europa ruošiasi kitokiam pasauliui
U. von der Leyen kalba parodė, kad Briuselis vis daugiau dėmesio skiria ne vien ekonomikai ar vidaus rinkai.
Europos Komisijos vadovė kalbėjo apie pasaulį, kuriame didėja geopolitinė konkurencija, spaudimą iš Rusijos, prekybos įtampas su Kinija, technologijų lenktynes ir augančias hibridines grėsmes.
Jos pagrindinė žinutė buvo aiški: Europa, jos vertinimu, turi ne tik reaguoti į krizes, bet ir pati aktyviau formuoti savo saugumo bei ekonominę darbotvarkę.
Todėl frazė apie tai, kad reikia „ne tik priešintis, bet ir kartu kovoti“, šįkart reiškė platesnį politinį raginimą – stiprinti ES vidinę vienybę, gynybinius pajėgumus ir ryšius su partneriais už Europos ribų.
