Labai sunku ir skaudu, kai tave išduoda šeima. Kai buvau mažas, mano tėvai gėrė. Vieną dieną, kai jie susipyko su mano tėvu, kaimynas iškvietė policiją. Paaiškėjo, kad policija, pamačiusi mane šiuose namuose ir girtus tėvus, iškvietė globos institucijas.
Globos institucijos atvyko ir suteikė mano tėvams galimybę pasitaisyti. Tačiau jie pasakė, kad nenori manęs matyti ir kad mane reikia nuvežti į vaikų namus. Man tai buvo tikra išdavystė, ir aš jaučiausi labai blogai. Gerai, kad turėjau močiutę, ir ji mane pasiėmė pas save. Mano močiutė mane labai mylėjo.
Ji greitai išmokė mane, kaip atlikti namų darbus. Pradėjau gerai mokytis mokykloje. Ji man buvo ne tik močiutė, bet ir geriausia draugė. Kai mokiausi universitete, mano močiutė mirė.
Man tai buvo tikras sielvartas. Po jos mirties gavau butą. Bet kadangi studijavau institute, neturėjau pinigų, todėl susiradau ne visą darbo dieną dirbantį darbą. Rytais klijuodavau skelbimus, o naktimis plaudavau grindis prekybos centre.
Paskutiniame kurse susipažinau su vaikinu ir pradėjome susitikinėti. Kai vaikinas sužinojo, kuo užsiimu, nusprendė man padėti. Tuo metu jau buvau baigusi institutą ir jis pasiūlė man dirbti buhaltere jo automobilių servise.
Jau pradėjau neblogai uždirbti. Netrukus susituokėme ir pradėjome gyventi jo bute, o aš išsinuomojau močiutės butą. Apie tai sužinoję tėvai vėl pasirodė mano gyvenime.
Jie neatsiprašė, bet pareikalavo mano močiutės buto. Bet aš jiems pasakiau, kad jie nieko negaus, ir iškviečiau policiją. Jie man jau svetimi, ir aš nesigailiu.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
