Kamilė Lukauskytė
Lietuvos automobilių rinkoje vyksta ryškūs pokyčiai. Vairuotojai vis dažniau atsisako tradicinių sedanų ir dyzelinių modelių, o jų vietą užima visureigiai, krosoveriai bei hibridai. Naujausia statistika rodo, kad lietuviai naujus automobilius perka gerokai aktyviau nei pernai. Kai kurių markių pardavimai išaugo net kelis kartus.
Pardavimai šoktelėjo: skaičiai stebina
„AutoTyrimų“ duomenimis, per 2026 metus iki spalio pradžios Lietuvoje užregistruota 37 412 naujų automobilių.
Tai 16 procentų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo registruoti 32 197 automobiliai.
Dar įdomiau tai, kad Lietuvoje naujų automobilių užregistruota daugiau nei Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus. Kaimyninėse šalyse bendras skaičius siekė beveik 33 tūkstančius.
Pagal gamintojus Lietuvos rinkoje pirmauja trys markės:
- „Toyota“ – 6 953 automobiliai.
- „Škoda“ – 6 276 automobiliai.
- „Volkswagen“ – 6 275 automobiliai.
Šiems trims gamintojams kartu tenka daugiau kaip pusė naujų automobilių registracijų Lietuvoje.
Paaiškėjo, kokius modelius lietuviai graibsto
Populiariausių modelių sąraše netrūksta netikėtumų.
Pirmoje vietoje atsidūrė „Volkswagen Tiguan“ – šiemet užregistruota 2 140 tokių automobilių.
Antras pagal populiarumą – „Škoda Octavia“, sulaukęs 2 007 registracijų. Trečiąją vietą užėmė „Volkswagen T-Roc“ su 1 944 automobiliais.
Toliau rikiuojasi „Toyota Yaris Cross“, „Škoda Kodiaq“, „Toyota Corolla“ ir „Toyota RAV4“.
Bendra tendencija akivaizdi: vairuotojai vis dažniau renkasi aukštesnius, visureigius primenančius automobilius.
Net prabangių automobilių pirkėjai keičia įpročius
BMW ir „Mini“ prekės ženklų vadovas Paulius Černiauskas pastebi, kad dar prieš metus ar dvejus tarp BMW pirkėjų dominavo didesni X5 ir X6 modeliai.
Dabar paklausa krypsta į mažesnius X1, X2 ir X3.
Eksperto vertinimu, viena priežasčių gali būti gerėjanti gyventojų perkamoji galia: dalis žmonių renkasi mažesnį, tačiau aukštesnės klasės automobilį.
Pokytis ypač ryškus vertinant kėbulo tipus.
Pasak P. Černiausko, tik maždaug kas dešimtas iš jų salonų išvažiuojantis BMW yra sedanas arba universalas. Didžiąją dalį sudaro visureigio tipo modeliai.
Kiniškų automobilių pardavimai išaugo 864 proc.
Dar vienas netikėtumas – sparčiai augantis Kinijos gamintojų populiarumas.
Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius MG markės automobilių registracijos Lietuvoje išaugo net 864 procentais ir pasiekė 646 vienetus.
Smarkiai ūgtelėjo ir „Lynk & Co“ pardavimai.
Pernai per tą patį laikotarpį buvo parduoti 49 šios markės automobiliai, o šiemet – jau 246.
Nors absoliutūs skaičiai dar gerokai mažesni nei rinkos lyderių, tokie augimo tempai rodo, kad nauji gamintojai atranda savo pirkėjus.
Dyzeliniai automobiliai praranda pozicijas
Dideli pokyčiai vyksta ir renkantis variklio tipą.
SEB banko Lizingo departamento vadovas Simonas Norbutas atskleidė, kad tarp banko privačių klientų finansuojamų automobilių dyzelinių modelių dalis nuosekliai mažėja.
2023 metais jie sudarė apie 14 procentų, 2025-aisiais – 8 procentus, o šiemet – vos 6,5 procento.
Tuo metu elektromobilių finansavimo apimtys per dvejus metus padidėjo maždaug 1,7 karto, o hibridinių automobilių skaičius – beveik perpus.
Ekspertai nurodo kelias priežastis: mažėjančią naujų dyzelinių modelių pasiūlą, jų kainas, platesnį hibridų pasirinkimą ir gamintojams taikomus taršos reikalavimus.
Svarbu pažymėti, kad šie procentai atspindi konkrečius naujų automobilių finansavimo duomenis, o ne visą Lietuvos automobilių parką. Naudotų dyzelinių automobilių rinkoje padėtis gali būti kitokia.
Visureigių banga apėmė visas Baltijos šalis
Lietuva nėra išimtis. Latvijoje SUV ir krosoveriai šiemet sudaro 68,2 procento naujų automobilių rinkos, o Estijoje – net 73,1 procento.
Tradiciniai sedanai abiejose šalyse užima vis mažesnę dalį.
Pagrindinis pokytis aiškus: pirkėjams vis svarbesnis automobilio praktiškumas, aukštesnė sėdėsena ir platesnis elektrifikuotų modelių pasirinkimas.
Todėl automobilių salonuose vis dažniau dominuoja ne anksčiau populiarūs sedanai ar dyzeliniai universalai, o įvairaus dydžio krosoveriai ir hibridai.
