Mobiliųjų telefonų pamokų ir pertraukų metu atsisakiusios Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijos pedagogės sako, kad per ketverius metus pagerėjo mokinių akademiniai pasiekimai, vaikai išsiugdė gyvo bendravimo gebėjimus, išlavino kūrybiškumą, sustiprėjo fiziškai. Tačiau, pabrėžia progimnazijos atstovės, atsisakius telefonų teko vaikams šį bei tą pasiūlyti mainais.
„LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kokių priemonių imasi tėvai ir bendruomenės, kad vaikai prie ekranų praleistų mažiau laiko.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
Kaip rodo tarptautiniai tyrimai, probleminis interneto naudojimas kenkia pažinimo funkcijoms, mažina akademinius vaikų pasiekimus, didina nerimą. Mobiliuosius įrenginius ribojančios mokyklos atstovės yra tikros, kad jų patirtis jau leidžia sakyti, kad sprendimas pasiteisino.
Teko susikurti taisykles
Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijoje mobiliuosius telefonus mokiniai atiduoda klasės vadovams vos atėję į mokyklą, o atsiima, kai eina namo. Lygiai taip pat išmaniuosius laikrodukus palieka ir progimnazijos mažieji.
„Kol nebuvome įsivedę ribojimų dėl telefonų, tikrai jautėme, kad mokiniai į pamokas ateidavo išsiblaškę, vėluodavo, pamokų metu stengdavosi pasinaudoti mobiliuoju telefonu“, – kamavusias bėdas vardijo progimnazijos direktorė Inga Bagdonienė.
Pedagogams perpratus, kad galimai problemas spręsti padėtų mobiliųjų telefonų naudojimo ribojimas, pradėta kalbėtis su mokiniais ir jų tėvais.
„Su mokinių savivalda svarstėme, ką galėtume padaryti, kad mokiniai būtų labiau susikaupę, kad daugiau bendrautų – buvo akivaizdu, kad gyvai mokiniai bendrauja mažai. Drauge kūrėme taisykles. Iš pradžių telefonų atsisakėme pamokų metu, vėliau nutarėme, kad atsisakome ir pertraukų metu“, – pasakojo direktorė.
Dabar vaikai diskutuoja tarpusavyje, bendrauja, žaidžia. Taip, dabar pas mus daugiau triukšmo, šurmulio, mokiniai palaksto.
I. Bagdonienė
I. Bagdonienė sakė, kad tuomet buvo visiškai aišku, kad, atsisakant telefonų, reikia kažką mokiniams pasiūlyti mainais. Anot direktorės, tuomet ir iškilo klausimas, ką mokiniai norėtų veikti tuo metu, kai neturi telefono.
Į šį klausimą atsakė patys vaikai. Jie pasidalijo, kokių erdvių, kokių žaidimų norėtų.
„Dabar vaikai diskutuoja tarpusavyje, bendrauja, žaidžia. Taip, dabar pas mus daugiau triukšmo, šurmulio, mokiniai palaksto, mokytojams tai reiškia akylesnį budėjimą, bet toks mūsų susitarimas. Vaikai eina žaisti ir į lauką – turime aptvertą kiemą. Ten taip pat būna mokytojų. Jau ketverius metus vaikai aktyviai leidžia pertraukas“, – pasakojo I. Bagdonienė.
Žinoma, ne visiems šurmulys patinka, tad mokykloje atsirado poilsio zona, tylos minutės per pertraukas – jos itin reikalingos tiems vaikams, kurie nepakelia triukšmo, norintiesiems ramybės įrengta vieta skaitykloje.
Direktorė sako, kad pedagogai su tėvais, o ir patys vaikai gali pasidžiaugti akademinėmis pergalėmis.
„Pliusas – pagerėjo akademiniai pasiekimai. Tai matome stebėdami individualią vaikų pažangą. Kas pusę metų lyginame, skaičiuojame, kaip pagerėjo visų dalykų įgūdžiai, žinios, kaip pasikeitė vaiko pažymiai. Patys mokiniai sako dabar randantys daugiau laiko per pertrauką pasikartoti namų darbus, pasiruošti atsiskaitymams. Anksčiau tą laiką skirdavo bendravimui socialiniuose tinkluose“, – vardijo direktorė.
Pasak I. Bagdonienės, kasmet vis daugiau mokinių pereina iš patenkinamo lygio į pagrindinį.
Mokiniai nenaudoja dirbtinio intelekto, tai labiau galvoja savo galva. Na, ir mažesnė baimė, kad tave gali kas nors įkelti į socialinius tinklus.
Aštuntokė Paulina
„Džiaugiamės tuo, kad neturime neigiamų įvertinimų. Neturime vaikų, kuriems reikėtų skirti papildomų darbų vasarai, kad reikėtų kartoti kursą antrus metus. Mokytojai mano, kad iš dalies taip yra dėl to, kad dabar per pertraukas vaikai turi laiko pasikonsultuoti su mokytojais. Tarkime, matematikos, lietuvių kalbos mokytojos per ilgąsias pertraukas priima mokinius pasikonsultuoti“, – pasakojo direktorė.
Ji pabrėžia, kad tai yra papildoma galimybė, o ne įprastinės konsultacijos, į kurias vaikai skuba po pamokų.
Vaikai jaučiasi tapę draugiškesni
Dar vienas dalykas, dėl kurio džiaugiasi direktorė, – susitraukė patyčių mastas. „Mažiau prirašo socialiniuose tinkluose vienas apie kitą. Gal nebėra gąsdinimo, kad „po pamokų tavęs palauksiu kieme“. Tai pamažu nunyko. Būna tokių atvejų, kurie nutinka po pamokų, ne mokykloje – mes tuos atvejus aiškinamės, kodėl taip nutiko, kur tai prasidėjo – mokykloje, ne mokykloje“, – pasakojo pedagogė.
I. Bagdonienė sakė, kad mokykla klausia vaikų apie mobiliųjų telefonų atsisakymo poveikį. Tarp jų atsakymų buvo ir tai, kad jie jaučiasi tapę draugiškesni, mat daugiau bendrauja tarpusavyje.
Su direktore sutinka ir muzikos mokytoja Aistė Augustinavičiūtė. Ji sako, kad ketveri metai be telefonų sumažino patyčių erdvę.
„Paaugliai kartais nesuvokia realybės, tarkime, kai prasideda internetinės patyčios. Jie juk mato daug negatyvo socialiniuose tinkluose. Galima, sakyti, kad yra skatinami greičiau suaugt.
Dabar matome, kad paaugliai daugiau bendrauja. Matome, kad tvarka, kai iš ryto palieki telefoną klasės vadovei, o pasiimi tik po pamokų, skatina bendravimą gyvai. Ir per renginius pasisako, tampa gyvesni, aktyvesni. Per pertraukas, užuot sulindę į telefonus, kalbasi“, – pasakojo A. Augustinavičiūtė.
Jei labai reikia, tarkime, mokymuisi, žinoma, telefonus pedagogai išdalija, bet paprastai užduotims atlikti pakanka mokyklos kompiuterių.
Aštuntokė: daugiau galvojame savo galva
Kai pernelyg daug laiko praleidi socialiniuose tinkluose ar žaisdamas kompiuterinius žaidimus, yra žalinga, bet jei riboji šį laiką, nieko bloga. Taip mano „Vyturio“ progimnazijos aštuntokė Paulina.
„Mokiniai pradėjo daugiau bendrauti gyvai. Labiau įsitraukia į pamokas. Nenaudoja dirbtinio intelekto, tai labiau galvoja savo galva. Na, ir mažesnė baimė, kad tave gali kas nors įkelti į socialinius tinklus. Manau, dabar viskas geriau vyksta pamokose“, – kalbėjo mokinė.
Paulina pasidalijo, kad pati per pertraukas bendrauja su draugais.
„Be to, turime daug būrelių, yra ką veikti“, – sakė ji.
Pradžioje buvo pasipriešinimo
Ar visuomet viskas buvo taip, kaip dabar? Ne, nebuvo.
Kaip pasakoja muzikos mokytoja ir direktorės pavaduotoja A. Augustinavičiūtė, tuomet, prieš ketverius metus, kai ji pati turėjo ir auklėjamąją klasę – penktokus, juto pasipriešinimą dėl naujovės.
„Buvo nepasitenkinimas, kodėl turime telefonus atiduoti, sakydavo, kad tai asmeninis turtas, o kas bus, jei kažkas nutiks. Ir tėvelių buvo, kurie piktinosi, kodėl tokios tvarkos norime. Bet mes stengiamės ir su vaikais, ir tėvais kalbėtis, aiškindavome, kad telefonams nieko nenutiks, kad jei reikia, galės susisiekti su tėvais. Tą patį žino ir tėveliai – jie gali paskambinti ar klasės vadovei, ar į raštinę“, – pasakojo A. Augustinavičiūtė.
Tuomet pradžioje būdavo ir gudraujančiųjų, kad tik nereikėtų likti be telefono.
„Buvo atvejų, kai vyresnieji, pas mus vyriausi aštuntokai, atsinešdavo kelis telefonus, iš kurių vieną palikdavo specialioje vietoje, o kitu naudodavosi per pamokas.
Pagal susitarimą tokiais atvejais skambindavau tėvams. Telefoną grąžindavome atvykusiems tėvams. Kalbėdavomės ir su jais, ir su pačiais mokiniais – darsyk aptardavome, kad tai mūsų mokyklos susitarimas, kad ne direktorės prigalvota, kad tai ne bausmė, o bendras visų susitarimas, kurio turi visi laikytis. Negali būti išimčių“, – aiškino I. Bagdonienė.
Tiesa, išimčių yra. Telefonus visą dieną turi cukriniu diabetu ar kitomis ligomis sergantys vaikai, mat įrenginys matuoja cukraus kiekį kraujyje, reguliuoja vaistų vartojimo laiką.
„Bet tai visi žino“, – pabrėžė direktorė.
I. Bagdonienė sakė, kad vaikai nebijo pasakyti, kuris bendramokslis laužo taisyklę. Tai mokykloje jau tapo norma ir nelaikoma skundimu.
„Mes tai traktuojame kaip susitarimų nesilaikymą ir pagalbą draugui. Juk draugui, kuris dėl telefono neįsitrauks į pamoką, bus prasčiau“, – paaiškino progimnazijos vadovė.
Klausia vaikų: o ko norėtumėte per pertraukas?
Pavasariais mokykla rengia mokinių apklausas, ko jie norėtų kitais metais kaip neformaliojo švietimo būrelių, kitokios veiklos. Už tai atsakingi patys vaikai – jie rengia, tarkime, aktyvias skaitymo pertraukas, šachmatų turnyrus, salėje vyksta trumpos badmintono varžybos.
„Būna teminių renginukų, turime ekranus koridoriuose, kur galima pasileisti šokius. Siūlome tai, kuo vaikai galėtų užsiimti. Turime ir akustinių krėslų mokiniams, kurie nenori triukšmo.
Mažiukams turime staliukų, kur jie piešia. Turime ir sieną, ant kurios galima piešti, mintis užrašyti. Įrengėme knygų lentynėlę, greta – foteliukai. Yra žaidimų. Mokiniai ant palangių prisiklijavo žaidimų, ant grindų nupieštos šokinėjimo užduotėlės“, – pasakojo I. Bagdonienė.
A. Augustinavičiūtė sakė, kad, įsivedus mobiliųjų renginių naudojimą, padėjo tai, kad progimnazija laikosi menų krypties, tad vaikai nėrė į meninę veiklą.
„Turime chorų, instrumentų pamokų, dailės būrelių. Taip pat galima eiti į anglų kalbos, fizinio ugdymo būrelius. Taip kad mokiniai turi kur leisti laiką. Vyresnieji patys imasi iniciatyvos organizuodami renginius. Tarkime, vykstame į išvykas su palapinėmis, turime „Naktį mokykloje“ – visa tai rengia patys mokiniai, žinoma, padeda klasių vadovai, kiti mokytojai“, – pasakojo A. Augustinavičiūtė.
Ji priduria: „Mūsų vaikai kūrybiški ir motyvuoti. Manau, kad buvimas be telefonų išėjo į gera. O socialiniai tinklai, pripažinkime, yra priklausomybė. O prasmingas laisvalaikis leidžia sumažinti tą priklausomybę.“
Pedagogė pastebėjo ir tai, kad dalis mokinių, netgi per neformalias veiklas jau turėdami mobilųjį, juo nesinaudoja, nors galėtų.
Fizinio ugdymo mokytojas: sporto salėje – jokių telefonų
Kuo pasidalinti turi ir fizinio ugdymo mokytojas ekspertas iš Panevėžio rajono Ramygalos gimnazijos Egidijus Marozas. Jis sako išvis nematantis vaikų rankose mobiliųjų telefonų. Pedagogas veda 15 valandų sporto būrelių per savaitę, į kuriuos sulekia bent trečdalis gimnazijos mokinių.
„Pas mus vienas privalumas – po pamokų, 16 val. 20 min., vaikai pasilieka ir gali dvi valandas sportuoti kartu su manimi. Visi, kas nori, tas ateina“, – sako mokytojas E. Marozas.
Man nežinomos jokios problemos dėl socialinių tinklų. Vaikai ateina pas mane, pasidedame telefonus. Sporto salėje – jokių telefonų.
E. Marozas
Populiariausia šioje mokykloje – tinklinis ir futbolas. Bet vaikai žaidžia ir kvadratą, ir krepšinį.
„Man nežinomos jokios problemos dėl socialinių tinklų. Vaikai ateina pas mane, pasidedame telefonus. Sporto salėje – jokių telefonų. Tokios čia sąlygos. Turime kuprinytę, yra vaikas, kuris į ją visų telefonus surenka. Jokių problemų nematau“, – kalbėjo pedagogas.
Jis tikras, kad sportinė veikla padeda ne tik siekiant sutramdyti priklausomybę nuo socialinių tinklų ar kompiuterinių žaidimų, bet ir vaikams siekiant akademinių rezultatų.
„Aš taip jums pasakysiu: visi lyderiai mano būreliuose labai gerai išmano matematiką. Jie greitai galvoja ir aikštėje. Visi jie matematikai“, – sakė mokytojas.
Bendra veikla ir griežtos taisyklės sporto salėje padeda kovoti ir su patyčiomis, sako E. Marozas, o ir keiktis čia griežtai negalima. Tokių taisyklių pradeda mokytis ir patys mažiausieji – pradinukai skuba į „futboliuko“ būrelį.
Kokių kyla problemų?
Kaip skelbia Skaitmeninės etikos centras, Lietuvoje ir pasaulyje atlikti ir tęsiami moksliniai tyrimai rodo, kad 6–17 m. amžiaus vaikų ir paauglių vidutinė buvimo prie ekranų trukmė gerokai viršija rekomenduojamas laiko normas. Nurodžiusieji galintys neribotai naudotis internetu mokykloje yra labiau linkę į probleminį interneto naudojimą.
Kas ketverius metus atliekamas Europos moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas (HBSC, angl. Health Behaviour in School-aged Children) nustatė, kad probleminis interneto naudojimo paplitimas siekia net 30 proc. Tyrimo duomenimis, beveik pusei Lietuvos moksleivių naudojimasis socialiniais tinklais yra tapęs probleminis, o maždaug 1 iš 8 Lietuvos moksleivių pasižymi didele priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika.
40 mokslinių tyrimų metaanalizės duomenimis, probleminis interneto naudojimas siejamas su pažinimo funkcijų sutrikimais (prasta savikontrolė ir darbinė atmintis, sprendimų priėmimas). Tai ypač svarbu jauname amžiuje, kai smegenys dar vystosi, nes atsiradę neurobiologiniai pokyčiai gali nulemti tolesnius sunkumus jau vyresniame amžiuje.
50 mokslinių tyrimų sisteminė apžvalga atskleidė reikšmingą paauglių padidėjusio ekrano naudojimo laiko ir depresijos bei nerimo simptomų paplitimo sąsają. Pabrėžiama, kad perteklinis ekrano naudojimas siejasi su aukštesniu psichikos sveikatos problemų lygiu.
2–5 metų vaikų raidos pasiekimai: mažesnius savarankiškumo ir kalbinius gebėjimus turintiems vaikams tėvai dažniau leido naudotis ekranais pramoginėms veikloms.
6–11 m. vaikų naudojimosi ekranais pramogoms trukmė siejosi su mažesniais girdimosios atminties ir vizualiniais-motoriniais gebėjimais. Mažesni vaikų slopinamosios kontrolės gebėjimai siejosi su ilgesne naudojimosi ekranais trukme ankstesnių tyrimo etapų metu ir foninio TV dažnumu. Vaikai, kurių šeimose nenuoseklios taisyklės dėl prietaisų naudojimo, turi mažesnius regimosios atminties gebėjimus. Naudojimosi ekranais pramogų tikslais trukmė patikimai prognozavo (ir geriau nei sociodemografiniai veiksniai) 6–11 metų vaikų mažesnius girdimosios atminties gebėjimus.
6–14 metų vaikų didesnę mokymosi motyvaciją ir pasiekimus prognozavo mažesnė naudojimosi ekranais pramogoms trukmė ir didesnis fizinis aktyvumas. Jei namuose nebuvo nustatytų taisyklių dėl išmaniųjų įrenginių naudojimo arba jų nebuvo nuosekliai laikomasi, vaikai turėjo mažesnį norą mokytis ir prastesnius mokymosi pasiekimus.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
