Daugiau nei prieš savaitę Vladimiras Putinas beveik tuo pat metu ne tik smogė Ukrainai branduolinį užtaisą galinčia nešti raketa Orešnik, bet ir mūsų pašonėje esančioje Baltarusijoje surengė pirmas branduolinių pajėgų pratybas – atvirai pareikšdamas, kad tai yra signalas Vakarams. NATO stengiasi Rusijos manevrų nesureikšminti. Tačiau TV3 kalbinti ekspertai sako, kad pavojus auga – V. Putinas jau ne vienerius metus ruošia Baltarusiją tiesioginei agresijai prieš NATO šalis. O Baltarusijos teritorija gali būti paaukota apsikeičiant branduoliniais smūgiais.
„NATO šalys net nespės suprasti, kas skrenda“: už branduolinio Putino šantažo Baltarusijoje – šiurpus scenarijus Lietuvai (tv3.lt koliažas)
Prieš savaitę Kyjivą drebinant vienai didžiausių per šį karą raketų ir dronų atakų – į Kyjivo srityje esančią Bilą Cerkvę atskriejo raketa, kurią Putinas apibūdina, kaip stebuklingą ginklą. Kuriam neva nieks neprilygsta, nieks negali jo sustabdyti ir visi privalo bijoti vos išgirdę pavadinimą „Orešnik“.
„Žinote, kas tai? Tai Orešnik“, – kalbėjo gyventojai.
Raketa „Orešnik“ – stebuklingas Putino ginklas
Rezultatas po smūgio Orešniku – kuris, manoma, kainuoja apie 50 mln. dolerių – ne toks stebuklingas, kokiu pasaulį baugino Putinas: ukrainiečiai dalinosi kelių sugriautų garažų vaizdais. Ir visgi numušti Orešniką, kaip kitas rusofašistų raketas, deja, nepavyksta.
O tokie smūgiai neša ir papildomą – bauginimo žinutę: „pasiduokite, nes kitą kartą užtaisas gali būti branduolinis“. Ir šia baidykle Maskva grasina ne tik ukrainiečiams, o ir mums.
„Kažkada svajojau apie šią mašiną, o šiandien ji pas mus ne viena“, – sakė neteisėtas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka.
Vargu ar sutapimas yra tai, kad demonstratyvų smūgį „Orešniku“ Kyjivo pašonėje maskoliai sudavė iš karto po to, kai mūsų pašonėje – Baltarusijoje – pirmą kartą surengė branduolinių pajėgų pratybas.
„Bet kokios pratybos yra signalas“, – minėjo Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Ukrainos karo ekspertas Ivanas Stupakas TV3 žiūrovams visų pirma priminė, kad Baltarusijoje dislokuoti branduoliniai ginklai nėra A. Lukašenkos.
„Turime tokį ginklą ir esame pasiruošę visais būdais ginti mūsų tėvynę…“ – aiškino A. Lukašenka.
„Visi tie pareiškimai A. Lukašenkos, kad „aš ten turiu…“ – nieko jis neturi. Jis neturi ginklų, neturi prieigos prie jokio mygtuko. Visas valdymas yra Maskvoje“, – pasakojo Ukrainos karo ekspertas Ivanas Stupakas.
Baltarusija virsta vasaline valstybe Putinui
Maskva branduolinius ginklus oficialiai ir – kas svarbu – demonstratyviai, Baltarusijoje dislokuoti pradėjo prieš beveik trejus metus.
„Tegu mūsų priešai nemano, kad čia simbolizmu užsiimame…“ – pridūrė A. Lukašenka.
2024 m. gruodį V. Putinas paskelbė, kad pas „batką“ dislokuos ir „Orešnik“ raketas.
„Naujausios sistemos, kaip „Orešnik“, neturi analogų pasaulyje. Naudojant grupėje jos prilygsta branduoliniam ginklui, bet tai nėra masinio naikinimo ginklas“, – kalbėjo Rusijos prezidentas V. Putinas.
De fakto per kelerius metus Putinas pavertė Baltarusiją vasaline branduoline valstybe mūsų pašonėje, ir šantažo įrankiu nukreiptu prieš visą NATO.
„Rusijos federacijai Baltarusija yra kaip buferinė zona…“ – minėjo I. Stupakas.
„Matome, kad iš Baltarusios teritorijos skamba grasinimai mūsų Europos kaimynams…“ – sakė Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Iš oficialaus vizito Kyjive grįžusi Baltarusijos opozicija sako, kad V. Putinas jau kelerius metus ruošia Baltarusijos teritoriją karui prieš Vakarus.
„Ir jei Putinas nuspręs eskaluoti, žengti toliau į Europą – Baltarusija bus svarbiausia. Nes ji turi geležinkelius vedančius į Lietuvą ar Lenkiją. Turi karinę infrastruktūrą, statytą sovietų laikais. Turi 1 tūkst. km virš Ukrainos, trumpą kelią iki Kyjivo, vakarų Ukrainos, Lvivo“, – aiškino S. Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačiorka.
Branduolinis šantažas ir raketų „Iskander“ keliama grėsmė Lietuvai
Pavyzdžiui, raketos Iskander M, galinčios nešti branduolinį užtaisą, dislokuotos Asipovičiuose, už pustrečio šimto kilometrų nuo Vilniaus. Tai yra vos 2-3 min. skrydžio.
„Tarkime Rusija paleidžia ne strateginį branduolinį užtaisą, o nedidelį iš Baltarusijos – tarkime Iskander. Jis skrieja 500 km. Patikėkite, NATO šalys net nespės suprasti, kas skrenda“, – paskojo I. Stupakas.
„Orešnik“ teoriškai gali skrieti iki 5500 km ir pasiekti objektus tarkime Lenkijoje ar Vokietijoje per kelioliką minučių.
„Akivaizdu, kad atsakomasis smūgis kliūtų Baltarusijai. Jei kas nors būtų paleista iš jos teritorijos – strateginės raketos, „orešnikai“, branduoliniai ginklai ar bet kas. Baltarusija tarsi Rusijos įkaitė“, – kabėjo F. Viačiorka.
Ir šis Maskvos placdarmas ne tik fizinis – bet ir psichologinis. Mat šantažas yra svarbus V. Putino ginklas jau vykstančiame kare.
„Jie naudoja juos diplomatiniam spaudimui, naudoja kaip šantažo priemonę. Naudoja juos tam, kad Vakarų šalys ribotų karinę paramą Ukrainai. Jie naudoja tai kasdien ir daro tai labai sėkmingai“, – sakė branduolinių ginklų ekspertas Johnas Erath.
NATO atsakas į Rusijos provokacijas
NATO aljansas jau kelerius metus viešai stengiasi nesureikšminti Rusijos branduolinių manevrų Baltarusijoje. Apsiriboja lakoniškais pareiškimais.
„Mūsų pajėgumas ir ryžtas ginti kiekvieną sąjungininką – absoliutūs. Jei kas nors būtų toks kvailas, kad atakuotų – atsakas bus pražūtingas“, – aiškino NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Ekspertai tokią NATO retoriką aiškina tuo, kad jei Aljansas į V. Putino šantažą reaguotų raudamasis plaukus – V. Putinas pasiektų bauginimo tikslų.
„Žinoma, turime būti atidūs, žinodami C. Putino galimybes, nes jis nelogiškas ir neracionalus. Bet turime ir nepervertinti ir nebijoti to, ką V. Putinas galėtų padaryti. Dabar jis net negali pajudėti į priekį Ukrainoje“, – minėjo F. Viačiorka.
O kol užstrigęs Ukrainoje – Europoje V. Putinas pajėgus tęsti tik hibridinį karą.
„Kabeliai, laidai, radioelektroninės priemonės, kurios veikia be perstojo, sprogdinimai – visa tai jau yra karas, kurį pradėjo Rusija. Tiesiog kitokiais metodais, ne klasikiniais“, – pasakojo I. Stupakas.
V. Putinui keičiant branduolinių pajėgų žemėlapį Europoje – Aljansas, bent viešai, veidrodinių veiksmų nesiima. Lenkija jau porą metų prašo jos teritorijoje dislokuoti amerikietiškų branduolinių ginklų, tačiau iki šiol tai tik diskusijos.
