Kamilė Lukauskytė
Rusijos smūgiai Vakarų Ukrainoje sukėlė naują nerimo bangą Lenkijoje. Pastarosiomis dienomis atakos buvo surengtos visai netoli Lenkijos sienos, o vienas iš smūgių teko traukiniui vos už kelių kilometrų nuo NATO valstybės teritorijos.
Varšuva nusprendė nelaukti, kol situacija taps dar rimtesnė. Lenkijos kariuomenė stiprina svarbiausių pasienio punktų apsaugą, o prie sienos siunčiami papildomi kariai ir statomi fiziniai apsaugos įrenginiai.
Smūgis vos už kelių kilometrų nuo Lenkijos
Didžiausią nerimą sukėlė sekmadienį įvykęs Rusijos drono smūgis Ukrainos teritorijoje.
Rusijos dronas atakavo keleivinį traukinį netoli Yahodyno, vos keli kilometrai nuo Lenkijos sienos. Tuo metu šiuo maršrutu buvo vykdomas intensyvus keleivių ir kitų žmonių judėjimas tarp Ukrainos ir Lenkijos.
Situacija tapo dar jautresnė dėl to, kad netrukus prieš ataką tuo pačiu regionu buvo pravažiavęs diplomatinis traukinys, kuriuo keliavo buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir kiti Europos atstovai.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius šį smūgį pavadino pavojinga eskalacija ir teigė, kad tokie veiksmai skirti Europai įbauginti. Tai yra Vokietijos ministro vertinimas, o ne nepriklausomai nustatytas Rusijos puolimo motyvas.
Varšuva nusprendė sustiprinti pasienį
Lenkijos valdžia po šių įvykių paskelbė apie papildomas saugumo priemones prie sienos su Ukraina.
Svarbiausiuose pasienio punktuose pradėti stiprinimo darbai, o Lenkijos kariuomenės 18-asis inžinerijos pulkas stato papildomas apsaugos konstrukcijas.
Tarp jų – konteineriai, pripildyti smėlio ar žvyro, kurie gali veikti kaip apsauginės sienelės sprogimo atveju. Taip pat įrengiami stebėjimo ir apsaugos postai.
Papildomas dėmesys skiriamas Dorohusko, Medykos ir Korčovos pasienio punktams.
Tai nėra pranešimas apie Lenkijos pasirengimą pradėti karinį konfliktą. Oficialiai priemonės aiškinamos būtinybe apsaugoti pasienio infrastruktūrą ir joje dirbančius žmones nuo karo, kuris vyksta vos už kelių kilometrų.
Prie sienos – ne vien traukinio istorija
Nerimą didina ir tai, kad pastarosiomis dienomis regione įvyko ne vienas incidentas.
Rusijos smūgis buvo suduotas ir netoli Dorohusko–Yahodyno sienos perėjimo punkto. Buvo apgadintas sunkvežimis, o pasienio punkto veikla kurį laiką buvo sutrikdyta.
Rusija teigė, kad smūgis buvo nukreiptas į infrastruktūrą, kuri esą naudojama Europos kariniams kroviniams. Tačiau toks Maskvos paaiškinimas nėra nepriklausomas įrodymas, kad būtent toks buvo objekto pasirinkimo motyvas.
Lenkijai svarbiausia kita aplinkybė – smūgiai vis dažniau vyksta šalia jos teritorijos ir kritinių transporto maršrutų.
Lenkijoje rastas ir Rusijos dronas
Įtampą dar labiau padidino kitas incidentas.
Lenkijos kariuomenė Baltijos jūros pakrantėje aptiko rusišką „Gerbera“ tipo droną. Vėliau Lenkijos prokurorai patvirtino, kad aparatas turėjo kovinę galvutę su sprogmeniu.
Tai svarbu todėl, kad „Gerbera“ tipo dronai naudojami Rusijos kare prieš Ukrainą, o jų pasirodymas NATO valstybės teritorijoje tampa papildomu saugumo klausimu.
Tuo pat metu Lietuvoje taip pat buvo numuštas rusiškas „Gerbera“ tipo dronas. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad aparatas greičiausiai buvo skirtas Ukrainai, tačiau galėjo nukrypti nuo kurso dėl elektroninės kovos poveikio.
Lenkija mato platesnę grėsmę
Lenkijos sprendimai rodo, kad Varšuva situaciją vertina ne kaip vienkartinius incidentus.
Rusijos kariuomenė vis dažniau smūgiuoja infrastruktūrai, susijusiai su Ukrainos transportu, logistika ir ryšiais su Vakarais. Tai ypač jautru Lenkijai, nes per jos teritoriją eina vieni svarbiausių Ukrainos aprūpinimo ir susisiekimo kelių.
Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pabrėžė, kad šalies atsakas yra prevencinis – siekiama užtikrinti pasienio darbuotojų ir infrastruktūros saugumą.
Kitaip tariant, Varšuva siunčia signalą: net jeigu smūgiai vyksta Ukrainoje, jų pasekmės jau tiesiogiai jaučiamos prie NATO sienos.
Naujas klausimas Europai
Pastarųjų dienų įvykiai atskleidžia vis didesnę problemą. Kuo arčiau NATO teritorijos vyksta Rusijos smūgiai, tuo mažesnė tampa klaidos ar nuolaužų rizikos tolerancija.
Traukinys buvo atakuotas netoli Lenkijos sienos, sunkvežimis nukentėjo šalia pasienio punkto, o Lenkijos teritorijoje aptiktas kovinę galvutę turėjęs Rusijos dronas.
Kol kas nėra pagrindo teigti, kad Rusija tiesiogiai atakavo Lenkiją ar kad NATO teritorijoje prasidėjo karinis konfliktas.
Tačiau Varšuvos reakcija rodo, kad karas Ukrainoje vis dažniau priartėja prie vietos, kur prasideda NATO teritorija.
Todėl Lenkija dabar stiprina ne tik sieną, bet ir infrastruktūrą, kuri iki šiol galėjo atrodyti kaip paprasti pasienio objektai. O kiekvienas naujas smūgis vos už kelių kilometrų nuo NATO sienos šią problemą daro vis aktualesnę.
