V. Mitalas pripažįsta – pralaimėjimas Seimo rinkimuose buvo skaudus, tačiau, jo teigimu, partijos istorija nesibaigė. Naują etapą jis sieja su „dviejų klausimų partijos“ etiketės atsisakymu, partijos prekės ženklo pertvarkymu ir platesne politine darbotvarke – nuo gynybos ir švietimo iki aukštos pridėtinės vertės ekonomikos. Pasak jo, Laisvės partija turi tapti „sprendimų platforma“, o ne vien simbolinių kovų lauku.
Apie Tomo Vytauto Raskevičiaus vadovaujamos Laisvės partijos dabartinę būklę ir ateitį – V. Mitalas interviu Delfi.
– Laisvės partija paskutiniuose „Spinter“ reitinguose gauna 4,3 proc. rinkėjų palaikymo. Prieš interviu su jumis aš padariau tokią mini savo aplinkinių apklausą, paprašydama jų apibūdinti Laisvės partiją. Aš paminėsiu kelis apibūdinimus: „išnykusi iš politinio žemėlapio“, „kukli“ ir „paraštėse“. Pone Mitalai, ar įmanoma Laisvės partiją ištraukti dar iš tų paraščių?
– Tikrai taip – įmanoma ir reikalinga. Aišku, iššūkis prieš akis nėra lengvas, bet jis yra labai reikalingas. Pasižiūrėkime, kaip tas žmogus jaučiasi dabar šiuolaikinėje Lietuvoje: tarptautinės aktualijos, kai paskaitai naujienas, brėžia labai chaotišką vaizdą apie tai, kas vyksta. Žmonės sako, kad tas pasaulis ima suktis greičiau ir ta sena tvarka byra mūsų akyse. Tada pasižiūri į Lietuvą – Lietuvos viduje žmonės, žadėję ramybę, irgi tiktai kursto chaosą. Seime atrodo, kad vyksta toks visų karas prieš visus, o net ir pasižiūrėjus į opoziciją – na, ji yra per silpna, per negirdima, kad tą ramybę suteiktų arba kažkokią tai viltį, kaip gyvensim po dešimties-penkiolikos metų, o ir į jų duris beldžiasi STT agentai. Tai iššūkis tam žmogui yra labai didelis. Man atrodo, vienintelis receptas, vienintelė viltis, ką reikia daryti, tai yra ugdyti tą atsparumą. Ugdyti tą atsparumą žmogiškuoju lygmeniu, ugdyti atsparumą visos valstybės, kad mes galėtume tikėti ir pasitikėti žmonėmis, kurie yra protingi, kritiškai mąstantys, kuriems nėra užčiaupiama burna, nėra atimamas laisvas žodis. Mūsų viltis yra sukurti tą atsparumą tam chaosui, tai nenormalybei, kuri dabar vyksta. Aš jaučiu tą atsakomybę ir pats.
Manau, kad taip, Laisvės partija patyrė skaudų pralaimėjimą. Taip, tas pralaimėjimas yra jau praeityje. Mūsų bendruomenė išsilaikė stabili, mūsų politikai, kurie anksčiau buvo valdžioje, anksčiau buvo prie vairo, deklaruoja, kad yra norintys prisidėti ir ateityje. Aš kviečiu ir kitus žmones prie mūsų prisidėti. Yra tikrai tokių visuomenės lyderių, kurie jau deklaruoja (dabar neišduosiu – kas), kad norėtų prie mūsų prisidėti savivaldos ar vėlesniuose rinkimuose. Būtent dėl to ir aš pats ketinu kovo 11 dieną kandidatuoti į Laisvės partijos pirmininko postą, ir padaryti būtiną pokytį Laisvės partijoje, kad jūsų minimos nuomonės liktų nuomonėmis, o mes savo darbu galėtume įrodyti, jog esam verti žmonių pasitikėjimo.
– Pirmininku tapus Tomui Vytautui Raskevičiui, daug kas stebėjosi, kad jūs tuomet apskritai nekandidatavote į partijos lyderio postą. Ar čia buvo toks suplanuotas veikimas, kad jūsų kolega pabus porą metų, o artėjant savivaldos rinkimams jau eisit jūs į frontą?
– Tokio plano tikrai nebuvo. Tai buvo mano asmeninis apsisprendimas skirti truputį daugiau laiko, kaip tada galvojau, šeimai, savo mažai mergytei ir žmonai. Bet kartu aš pasakysiu taip: matydamas nacionalinės politikos naujienas pastaruosius, na, pusantrų metų, aš esu giliai nustebęs, kaip negalėjau nuspėti, kad taip bus. Ir kaip, tiesą sakant, viena serialo serija yra konstruojama po kitos. Atrodo, mes gyvenome praėjusių metų pirmą pusmetį ir Gintautas Paluckas didvyriškai atmetinėjo visus Remigijaus Žemaitaičio išpuolius, tada jis pats sugriuvo, tada mes turėjome daug kitų serialų. Aš manau, kad mes realiai slystam į tokį chaosą ir tokią neaiškumo būseną.
Aš pasiklausiau savo draugų, ką jie mano, ir jie mano, kad Lietuvoje yra daugybė tokių talentingų ir savo rankomis susikūrusių, ar verslą, ar nevyriausybinę organizaciją, žmonių. Ir dabar tas politikų vaizdinys yra dramatiškai kitoks. Tai mano asmeninė pareiga… Aš esu partijos narys, aš esu Laisvės partijos steigėjas. Aš galiu priimti sprendimą kažkokiais kitais būdais statyti Lietuvą. Man labai patinka Vilniaus vicemero postas, aš manau, kad Vilniaus mieste aš darau daugybę prasmingų dalykų, bet kartu aš jaučiu atsakomybę kiek įmanoma labiau pakeisti dalykus. Tai Laisvės partijos istorija nebus lengva, nebus pasivaikščiojimas per pievą, bet ji yra labai prasminga.
– Ir ji nesibaigė, sakote jūs?
– Ir ji iš tikrųjų nesibaigė, nes tas atsparaus žmogaus ir stipraus žmogaus ugdymas yra užkoduotas mūsų pasaulėžiūroje. Aš manau, kad tai yra vienintelis atsakas į dabartinius tokius iššūkius, kurie yra ir Lietuvoje, ir tarptautinėje politikoje.
– Man įstrigo, kai jūs, atsakydamas į pirmą klausimą, paminėjote žodį „ramybė“ – reikia Lietuvos politikoje dabar šiek tiek ramybės, nes einame į chaosą. (…) Bet su Laisvės partija valdžioje ramybės tikrai nebuvo. Jūs atėjote tam tikra prasme su kai kuriomis revoliucioningomis idėjomis. Ar jūs sieksite keisti tą partijos pozicionavimą į labiau santūrų? Suprask, ne tik tų dviejų, kaip čia skambiai buvo įvardijama, klausimų – LGBT ir mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo – partija. Ar jūs eisite į tą santūrumą, ramybę? Kuria kryptimi, jūs įsivaizduojate, kad Laisvės partija galėtų eiti toliau tam, kad ji būtų sėkminga?
– Dviejų klausimų partijos etiketė neišvengiamai turės keistis ir aš sieksiu tą pakeisti. Kartu, kas tikrai nesikeis, tai yra tas šerdinis tikėjimas žmogumi, iš ko mūsų ir tapatybė yra, bet aišku, kad nauji laikai reikalauja naujo požiūrio ir naujo dialogo su žmonėmis. Gal žodis „ramybė“ yra toks ir dviprasmiškas. Turbūt nereikia vien tik ramybės, ramybės nepakaks, nes laikai neramūs, bet reikia nuspėjamumo. Iš politikų reikia realaus nuspėjamumo ir realių savo pažadų ar savo programos įgyvendinimo. Tai aš dėl ko esu visiškai nustėręs, žiūrėdamas nacionalinės politikos naujienas, – kad apie idėjas ir apie pasiūlymus, kaip mes gyvensim po 10-15 metų, realiai niekas nebekalba. Mes kalbame apie postus, apie tyrimus, apie galimai nelegalaus finansavimo schemas. Ir net ir pati didžiausia valdančioji socdemų partija, jų nariai lyg ir pripažįsta, kad visas jau savo idėjas, kurias turėjo rinkimuose, jau iššaudė per pusantrų metų, dabar liko tik išsilaikyti kiek įmanoma ilgiau.
Dviejų klausimų partijos etiketė neišvengiamai turės keistis ir aš sieksiu tą pakeisti.
V. Mitalas.
Tai kaip mes, iš ko tą gynybą finansuosim – nebešneka. Niekas nebesitiki… Apskritai, ar bus kažkas pakeista švietime? Bus egzaminai kitokie? O gal mokytojų rengimo modelį mes padarysime tokį, kad mokytojų nebetrūktų? Niekas nesitiki, nešneka apie tai, iš ko mes gyvensime. Ir jau buvo vienas straipsnis parašytas apie tai, kad Aušrinės Armonaitės pradėta kosmoso programa realiai jau atsipirko, ir lietuvių įmonių yra daugybė, kurios išvedė palydovus į kosmosą ir į biudžetą sumokėjo daug daugiau pinigų, negu buvo jiems suteikta kažkokių lengvatų ar valstybės paramos. Kaip mes tęsime savo politiką, kad Lietuva būtų aukštos vertės šalis, turtinga šalis ir dėl to stipri šalis? Tai dabar šito dialogo Lietuvoje aš labai pasigendu ir man atrodo, kad tą dialogą reikia inicijuoti. Dėl to aš matau, kad Laisvės partija tampa tokia sprendimų platforma žmonėms, aktualių sprendimų platforma, kuri, nors ir dabar nėra nacionalinėje valdžioje, bet prisiima visą atsakomybę ir buria kūrybiškus, idėjiškus žmones tam, kad tas idėjas Lietuvai pasiūlytų.
– Tam, kad ta etiketė keistųsi, reikia kažkaip išnešti šią žinią žmonėms apie savo kitas idėjas. O tam, kad tu išneštum žinią žmonėms, partijoms reikia pinigų. Ar Laisvės partija turi pakankamą finansavimą arba idėjų, kaip tą savo mintį perteikti, kad partijai pasisektų rinkimuose?
– Mes esam susidėlioję savo veikimą jau artimiausiam mėnesiui į priekį labai aiškiai. Jeigu man pavyks tapti Laisvės partijos pirmininku, tai iš tikrųjų per artimiausius mėnesius mes inicijuosime savivaldos rinkimų kampanijos startą ir kartu atsinaujinsime. Atsinaujinimo visos Laisvės partijos idėjos, net ir logotipo, ir kitų dalykų pokyčius tikrai pasiūlysime tam, kad įprasmintume šį pokytį. Tai manau, kad Laisvės partijoje reikia… Kaip žinote, mūsų logotipe buvo šauktukas – tai dabar reikia taško. Dabar reikia taško, kuris padėtų, tą toną, kurį mes norim pasiekti, atspindėti. Tai tikrai, bet kartu kviesim ir naujus žmones, naujus pilietinės visuomenės veikėjus prie mūsų prisidėti.
– Apie Laisvės partiją kalbėdami įvairūs apžvalgininkai dažnai sakydavo tokią viziją: tik jungtis su kažkuo. Dažniausiai natūraliai buvo minimas Liberalų sąjūdis, per pastaruosius rinkimus buvo minima ir Žaliųjų partija, Ieva Budraitė, jų lyderė, rėmė laisviečių kandidatus antrame ture. Ar apskritai jūs svarstėte tokią idėją, ypač po to skaudaus pralaimėjimo, kad gal iš tiesų būtų geriau ir stipriau, jeigu jungtumėtės su kita politine jėga, arba grįžtumėte pas liberalus?
– Aš pasakysiu taip: mes esame iš tikrųjų atviri bendradarbiavimui su visom normaliom partijom. Su visom normaliom, nuo mūsų krypties neatitolusiom partijom. Tas bendradarbiavimas savivaldos rinkimuose taip pat gali pasireikšti, tačiau mes nesam naivūs ar silpni, ar tiek nupiepę, kad galvotume, jog kažkoks tai mechaninis susijungimas ar nuėjimas pas kažką prie durų kilimėlio kažką tai iš tikrųjų pakeis. Aš pasakysiu taip: kai kurios partijos Lietuvoje tikrai turi daug istablišmento, kuriems vienokie ar kitokie jungimosi judesiai net nėra iš principo priimtini, nes tai gali kainuoti jų šiltas vieteles ir kažkokį tai pokytį, kuriuo jie gali nusivilti ilgainiui.
Suprantant tai, aš galvoju, kad gal vertėtų daug daugiau susikoncentruoti ties realiu Lietuvos politinės erdvės sujudinimu gerąja to žodžio prasme, parodymu alternatyvos, priminimu apie save ir to ryšio užmezgimu su rinkėju – tokio užtikrintesnio, nuoseklesnio (veikimo – Delfi) reikia dabartiniam laikmečiui, nei galvoti kabinetuose apie kažkokį tai susijungimą ir dėl to išsigelbėjimą. Aš pasakysiu taip: kaip žmogus, kaip pilietis, kuris svarstė visas savo taip pat alternatyvas, ką aš galiu veikti po pralaimėtų Seimo rinkimų, man atrodo, kad tai, ką mes esame sukūrę, yra verta išsaugojimo ir verta dar didesnio žingsnio į priekį. Aš būtent dėl to norėčiau savo laiką ir idėjas skirti.
– Aš Liberalų sąjūdį paminėjau ne veltui. Ar nemanote, kad jeigu Laisvės partija taps šiek tiek santūresnė, Laisvės partijai iškils grėsmė neišlipti iš savivaldos lygmens? Jūs dabar esate Vilniuje ir tiek žinių. Ar neatrodo, kad tą santūresnį liberalų rinkėją susirinks Liberalų sąjūdis, kaip senesnė, ilgiau gyvuojanti organizacija, o jums bus per sudėtinga išlipti iš Vilniaus?
– Aš pasakysiu taip: savivaldos rinkimai iš tikrųjų bus labai rimtas pirmasis testas. Mes dėliojame planą Vilniui, mes turime planą Vilniaus rajonui, mes turim aktyvų tarybos narį ten. Mes dėliojame planą Kaunui ir yra tam tikros idėjos, kaip Kaune veiksime. Ir kitiems didiesiems miestams. Tai čia aš nesu naivus – neperšokus griovio, nesakykim „op“. Savivaldos rinkimai bus pirma rimta stotelė. O po to jau rinkėjai parodys, parodys politologai ir kiti galės paaiškinti, kas įvyko. Tai dabar aš koncentruojuosi ties pirma stotele.
– Jūs paminėjote didžiuosius miestus. Ar jūs pats, kandidatuodamas į partijos pirmininkus, vertinate, kokiuose miestuose dar Laisvės partija gali pasiūlyti kandidatus į merus? Dalis (aktyvistų – Delfi) po to pralaimėjimo galbūt prisijungė prie kitų partijų.
– Iš tikrųjų aš noriu apie narystę pasakyti. Narystė išliko Laisvės partijoje stabili. Dėl to galiu labai atsakingai pasakyti, kad per šias keletą savaičių aš girdėjau žmonių iš Ukmergės, girdėjau žmonių iš Visagino, girdėjau žmonių iš to paties Vilniaus rajono ar Kauno rajono, kurie nori ir žada kandidatuoti su mūsų partija. Tai, kitaip tariant, reiškia, jog yra daug daugiau judėjimo nei tiktai didžiuosiuose miestuose. Mūsų užduotis – padaryti taip, kad tas dialogas su žmonėmis mažesniuose miestuose, irgi būtų kokybiškas ir skaitlingas.
Žmonės, matant šiandieninius įvykius, jie įrodo, kad to dialogo šiaip nori, nes jungiasi į visokias organizacijas, nevyriausybines organizacijas, taip pat kultūros veikėjai jungiasi į kultūros asamblėjas. Tai reiškia, kad judesio tikrai yra. Mūsų tikslas yra su jais bendradarbiaujant, pakviečiant juos, jeigu bus kokių idėjų, ką mes galime atstovauti ir kaip – inkorporuoti, pakviesti, papildyti savo programą, atsiremti į juos ir pasakyti labai normaliai, labai ramiai: mes jus girdim, mums jūs irgi esat įdomūs, mums jūs taip pat esat svarbūs, ne tik kitiems.
– Kas yra jūsų komandoje patys aktyviausi žmonės, kurie lipdys tą partiją iš naujo arba bent jau stiprins tą identitetą, pildydami jį naujais klausimais? Įvardinkite žmones, nes mes žinome, kas buvo frakcijoje, žinome jūsų partijos kelis aktyvistus, bet įvardinkit, kas dar.
– Aš labai džiaugiuosi, kad per šį laikotarpį Tomas Vytautas Raskevičius su administracijos komanda labai aktyviai ir nuosekliai išlaikė tą partijos branduolį. Aš esu šnekėjęs ir susitaręs su visais senbuviais iš principo, kurie yra žinomi. Jie dabar yra šiek tiek atitolę nuo Laisvės partijos kasdienės veiklos, bet mes turime sutarimą, kaip kartu jie galės prisidėti prie Laisvės partijos tapimo tokia atviresne, į realius sprendimus orientuota platforma. Ir turime šiek tiek naujų žmonių. Apie juos aš dabar negaliu pasakyti, čia ir nuo jų priklauso, kada jie galės pasisakyti apie save ir kokiam kontekste. Bet labai džiaugiuosi, kad ta idėja yra gyva. Aš iš kai kurių žmonių sulaukiu tokių atsakymų: na, žinot, kol kas dar ne, bet jeigu ir kur eičiau, tai tik į Laisvės partiją. Tai dar yra procesas.
– Ar jūs pats kelsit savo kandidatūrą į Vilniaus miesto merus?
– Atsakymą į šitą klausimą aš pateiksiu netrukus, artimu metu, gerai apgalvojęs visus pliusus ir minusus. Kol kas mano akiratyje yra pirmiausia Laisvės partijos pirmininko rinkimai.
– Gali būti sudėtinga valdyt partiją, kuri turėtų turėti nacionalinių ambicijų, būnant tik savivaldoje. Jūs pats save apskritai matote labiau savivaldos ar nacionalinės politikos žmogumi?
– Aš, matot, dar esu žmogus, kuriam labai patinka mitingai prie Seimo. Tai kai kultūros žmonės subūrė mus prie Seimo, aš iš tikrųjų ten kelis kartus dalyvavau ir tokiu būdu pasisveikinau su savo buvusiais kolegomis. Dabar apie tai negalvoju. Aš pasakysiu taip: dirbant Vilniui, kas yra labai smagu ir kas mane veža, tai yra gebėjimas kiekvieną dieną matyti skirtingus žmones skirtinguose amplua ir prie to prisidėti, jiems pagelbėti. Seime situacija yra dabar dramatiškai pasikeitusi. Tai su vilniečiais aš jaučiu tokį ypatingą ryšį, pats būdamas tikras vilnietis, vaikinas iš Šeškinės. Bet ką ateitis parodys – pasižiūrėsime. Esam tikrai su Vilniaus frakcija labai tokiame darbingame režime. Didžioji dalis jų jau yra pasakę, kad taip pat norės kandidatuoti, tęsti darbą. Tai manau, kad jūs sužinosit apie tai artimiausiu metu.
– Ar jūsų komandoje, tarp tų žmonių, naujokų, bus žmonių, kurie gali atliepti nacionalinius interesus, apie kuriuos jūs kalbėjote atsakydamas į pirmuosius klausimus? Būkime realistai – užsienio politika ir saugumas yra tie pagrindiniai poliai šiuo metu, į kuriuos remiasi visa visuomenė. Ar jūs turite pakankamai specialistų tokiais klausimais?
– Aš manau iš tikrųjų, kad svarbiausia tema dabar yra gynyba, antra pagal svarbumą tema yra švietimas ir to atsparaus žmogaus ugdymas – na, kitomis priemonėmis, ne tik kietąja gynyba. Dėl to aš ir pats buvau ne tik Seimo vicepirmininkas, bet ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys pusę praėjusios kadencijos. Kartu ir partijoje turime žmonių, kurie aktyviai prisideda, pavyzdžiui, prie gynybos politikos formavimo, žino ar net patys dirba įmonėse, kurios konstruoja vienus ar kitus gynybos įrankius, įrenginius. Bet aš taip pat turiu pasakyti ir partijos senbuviams – Remigijui Šimašiui, Aušrinei Armonaitei, Morganai Danielei, taip pat Tomui Vytautui Raskevičiui – turime tam tikrą planą, kaip juos arčiau pakviesti. Čia būna žmonės sako: kur gi jie dingo? (Ketiname – Delfi) arčiau pakviesti ir prisidėti prie partijos veiklos taip pat ir Dainių Žalimą, mūsų išrinktą Europos Parlamento atstovą.
– Ar partijos buvusi lyderė Aušrinė Armonaitė planuoja grįžti ir prisidėti aktyviau prie partijos tolesnės perspektyvos?
– Vienaip ar kitaip ji tikrai prisidės prie partijos tolesnės perspektyvos. Nežinau, koks artimiausiu metu bus jos tikslus apsisprendimas dėl to, kaip viešai tą daryti, bet kad partijos bendruomenėje ji yra ir bus aktyvi, tai tą tikrai mes esam susidėlioję.
– Ačiū už pokalbį.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
