Kamilė Lukauskytė
Tūkstančiams Lietuvoje dirbančių žmonių gali pasikeisti darbo sąlygos. Seimas ėmėsi Darbo kodekso pataisų, kuriomis siekiama sustiprinti pavežėjų, maisto pristatymo kurjerių ir kitų interneto platformose dirbančių asmenų teises. Siūloma aiškiau nustatyti, kada žmogus iš tiesų yra darbuotojas, o kada vykdo savarankišką veiklą.
Spalio 13 dieną parlamentarai pritarė pataisų svarstymui. Už tai balsavo 85 Seimo nariai, nė vienas neprieštaravo, o aštuoni susilaikė. Vis dėlto galutinis sprendimas dar nepriimtas – projektas toliau bus svarstomas lapkričio 12 dieną.
Pokyčiai paliestų tūkstančius gyventojų
Pataisos pirmiausia aktualios žmonėms, kurie užsakymus gauna per mobiliąsias programėles ar kitas skaitmenines platformas.
Tai pavežėjai, maisto pristatymo ir siuntų kurjeriai bei kitų panašių paslaugų teikėjai.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk Seime atkreipė dėmesį, kad dalis šių žmonių gauna nedideles pajamas ir neturi tokių socialinių garantijų, kokias suteikia įprasti darbo santykiai.
Ministerijos pateiktais duomenimis, 2024 metais Lietuvoje buvo apie 33 tūkstančius pavežėjų ir kurjerių, o įvairiose platformose dirbo iš viso 141 tūkstantis žmonių.
Vien įrašo sutartyje gali nebepakakti
Vienas svarbiausių siūlomų pakeitimų susijęs su darbuotojo statusu.
Šiuo metu žmogus gali būti įformintas kaip savarankiškai dirbantis asmuo, nors jo veiklą iš esmės kontroliuoja platforma.
Pagal siūlomą tvarką būtų vertinama ne vien sutarties formuluotė, bet ir tikrosios darbo aplinkybės.
Pavyzdžiui, būtų aiškinamasi, ar kurjeris gali pats pasirinkti darbo laiką, atsisakyti užsakymų, nustatyti teikiamų paslaugų apimtį ir derėtis dėl kainos.
Jeigu būtų nustatyti darbo santykiams būdingi pavaldumo požymiai, tai galėtų turėti įtakos žmogaus teisiniam statusui ir jam priklausančioms garantijoms.
Daugiau aiškumo dėl programėlių sprendimų
Pakeitimais taip pat siekiama užtikrinti didesnį skaidrumą naudojant automatines darbuotojų stebėjimo ir vertinimo sistemas.
Platformose dirbantys žmonės turėtų daugiau informacijos apie tai, kokie jų duomenys renkami ir kaip algoritmai priima sprendimus, galinčius paveikti darbą.
Tai aktualu tais atvejais, kai programėlė paskirsto užsakymus, vertina paslaugų teikėjus ar taiko veiklos apribojimus.
Dar viena siūloma naujovė – galimybė savarankiškai dirbantiems platformų darbuotojams kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Šiuo metu tokios galimybės jie neturi.
Verslui būtų suteikti vieneri metai
Jeigu pakeitimai būtų priimti, platformų valdytojams numatomas vienerių metų pereinamasis laikotarpis.
Per jį reikėtų išsiaiškinti ir suderinti, kokiu pagrindu žmonės toliau teiks paslaugas – pagal darbo sutartį ar savarankiškai.
Pakeitimais į Lietuvos teisę būtų perkeltos Europos Sąjungos taisyklės, skirtos platformose dirbančių žmonių apsaugai.
Kada pasikeis darbo sąlygos?
Nors Vyriausybė pataisoms jau pritarė, jos dar turi įveikti likusius svarstymo ir priėmimo etapus Seime.
Todėl kol kas negalima teigti, kad naujos garantijos jau įsigaliojo ar kad visi kurjeriai ir pavežėjai automatiškai taps samdomais darbuotojais.
Svarbiausia numatoma naujovė – darbuotojo teisės būtų vertinamos pagal realias darbo sąlygas, o ne vien pagal pasirašytą sutartį.
Ar šie pakeitimai taps įstatymu, paaiškės po tolesnių Seimo sprendimų.
