Benzodiazepinai – tai raminamųjų vaistų grupė, skirta miego sutrikimams, nerimui, alkoholio abstinencijai, depresijai gydyti. Vaistai sukelia itin stiprią priklausomybę. Specialistai pastebi, jog kas penktas lietuvis šiuos vaistus vartoja net gydytojui jų neskyrus ir tą daro ilgesnį laiką, nei rekomenduojama juos vartoti. Nerimą kelia ir statistika – kas penktas paauglys savo problemas taip pat sprendžia gerdamas gydytojo neskirtus raminamuosius preparatus. Kokią žalą tai gali sukelti ir kodėl žmonės be saiko vartoja raminamuosius vaistus?
Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorius, toksikologas Robertas Badaras atkreipia dėmesį, jog didinant preparatų vartojimo dozes neišvengiamai atsiranda šalutinis poveikis.
„Tiek skausmą malšinantys opioidai, tiek benzodiazepinų grupės vaistai įeina į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) būtinųjų preparatų sąrašą. Šie vaistai turi būti vartojami atsargiai, privaloma laikytis nurodytų vartojimo rekomendacijų. Tai yra grupė labai galingų preparatų, kurie veikia centrinę nervų sistemą. Gydytojai žino apie šalutinius efektus, kurie neišvengiamai atsiranda savavališkai padidinus dozę. Bet kuris iš centrinę nervų sistemą veikiančių preparatų sukelia tolerancijos fenomeną, t. y. ilgainiui dozės turi didėti, kad būtų išlaikytas status quo – esamas efektas“, – apie galimą savavališkai raminamųjų vaistų vartojimo šalutinį poveikį kalba R. Badaras.
Savavališkas šios grupės medicininių preparatų vartojimo didinimas, režimo keitimas priklausomybės ir šalutinio poveikio riziką didina dar labiau.
„Yra kelios rizikos. Pirma – tai tolerancijos, priklausomybės rizika. Antra rizika, apie kurią privalome kalbėti, yra tai, kad nesuvokiamu greičiu daugėja padirbamų bei parduodamų vaistų, kurių pavadinimai sutampa su parduodamais vaistinėse. Į juos pridedama baisių preparatų. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EUDA) publikavo, kad Airijoje buvo aptikti preparatai, kurių sudėtyje yra nitazenų. Tai nauja, labai pavojinga preparatų grupė, ji sukelia daugiausia mirčių dviejose iš trijų Baltijos šalių“, – apie neseniai rinkoje atsiradusius raminamuosius preparatus įspėja profesorius.
Statistiniai duomenys skelbia, kad kas penktas paauglys vartoja raminamuosius vaistus, nors jų neskyrė gydytojas. Ar taip norima malšinti nerimo simptomus, ar tiesiog svaigintis?
„Manyčiau, kad bent jau raminamuosius vaistus nemaža dalis paauglių vartoja dar blogesniu tikslu, tikėdamiesi, kad vaistai gali išspręsti jų problemas. Paaugliui taip formuojasi požiūris į tolesnį jo įprastą elgesį modus operandi, kaip jis save mato ateityje. Ankstyvas tokių preparatų vartojimas formuoja esamų problemų sprendimo metodiką“, – paaiškina R. Badaras.
Anot profesoriaus, yra kryžminė tolerancija: „Atsiranda tolerancija ne tik vienos grupės preparatams, bet ir kitoms medikamentų grupėms.“
Kalbėdamas apie grėsmes, kylančias nesaikingai vartojant gydytojo neskirtus vaistus, R. Badaras pabrėžia, kad taip piktnaudžiavimas tampa priklausomybe.
„Tai susiję su skirtingo laipsnio rizikomis: šalutiniai poveikiai, netikėtos vaistų tarpusavio reakcijos. O svarbiausia – piktnaudžiavimas, pereinantis į priklausomybę. Preparatas, kuris buvo skirtas vienokio ar kitokio pobūdžio problemoms spręsti, pats tampa problema“, – apie kylančias grėsmes sako R. Badaras.
VU profesorius pabrėžia, kad nė vienas iš raminamųjų vaistų neturėtų būti perkamas nelegalioje rinkoje, pasiskolinamas iš pažįstamų ar pan., o tik skiriamas gydytojo.
