Kamilė Lukauskytė
Lietuvos vairuotojų laukia pokyčiai, kurie pirmiausia palies taršesnių automobilių savininkus. Valstybė planuoja griežtinti kontrolę ir didinti baudas tiems, kurie važinėja automobiliais su neveikiančiomis ar tyčia išderintomis išmetamųjų dujų valymo sistemomis.
Tačiau tuo viskas nesibaigia. Ateityje automobilio taršą planuojama vertinti net jam važiuojant keliu – tam numatoma diegti nuotolinę teršalų stebėsenos sistemą.
Vien tik techninės apžiūros gali nebeužtekti
Automobiliuose pašalinti DPF filtrą, išjungti katalizatorių ar manipuliuoti „AdBlue“ sistema kai kuriems vairuotojams tapo būdu išvengti brangaus remonto. Tačiau tokie pakeitimai ne tik didina taršą – jie taip pat pažeidžia Lietuvoje galiojančius reikalavimus.
Problema ta, kad įprasto patikrinimo metu ne visada paprasta nustatyti, jog automobilio taršos kontrolės sistema buvo tyčia pakeista.
Jeigu DPF filtro ar katalizatoriaus pašalinimo pėdsakai profesionaliai paslėpti, o išmetamųjų dujų matavimo rezultatai neviršija nustatytų ribų, automobilis gali nesukelti įtarimų. Panaši problema kyla ir su „AdBlue“ sistema – jos veikimas gali būti pakeistas programiškai.
Būtent todėl valstybė ieško būdų, kaip tokius automobilius aptikti efektyviau.
Nauja sistema stebėtų automobilius tiesiog kelyje
Vienas svarbiausių planuojamų pokyčių – transporto priemonių taršos nuotolinė stebėsena.
Numatoma įsigyti stacionarią ir mobilią matavimo įrangą, kuri galėtų fiksuoti pro šalį važiuojančių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį.
Tai reikštų gana esminį pokytį: automobilio tarša galėtų būti vertinama ne tik tada, kai jį sustabdo pareigūnas ar jis atvyksta į techninę apžiūrą.
Surinkti duomenys būtų analizuojami, o ypač taršūs automobiliai galėtų būti atrenkami papildomam patikrinimui.
Aplinkos ministerijos atstovai nurodo, kad tokia sistema sudarytų galimybę identifikuoti labiausiai teršiančias transporto priemones ir, nustačius trūkumus, apriboti jų dalyvavimą viešajame eisme, kol problemos nebūtų pašalintos.
Baudos taip pat gali didėti
Kartu planuojami Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai. Jais būtų griežtinama atsakomybė už automobilių eksploatavimą, kai išmetamųjų dujų valymo įranga neveikia arba jos veikimas yra tyčia išderintas.
Kodėl prireikė griežtesnių sankcijų?
Valstybės institucijų duomenys rodo, kad pažeidimų daugėja. Lietuvos transporto saugos administracija 2020–2024 metais užfiksavo komercinių transporto priemonių, eksploatuotų su neveikiančiomis arba sąmoningai išderintomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, atvejų augimą nuo 72 iki 174.
Aplinkos ministerija teigia, kad dabartinės sankcijos ne visada sukuria pakankamą atgrasomąjį poveikį. Kitaip tariant, kai kuriais atvejais vairuotojui ar įmonei gali būti finansiškai naudingiau ignoruoti reikalavimus nei sutvarkyti automobilį.
Keliuose jau vyksta specialūs reidai
Nors naujoji nuotolinės kontrolės sistema dar tik planuojama, vairuotojai jau dabar gali sulaukti specialių taršos patikrinimų.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai 2026 metais vykdo transporto priemonių taršos kontrolės reidus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Jie organizuojami nuo rugsėjo 1-osios iki spalio 31-osios, ypatingą dėmesį skiriant sunkiasvoriam transportui.
Per šį laikotarpį planuojama patikrinti mažiausiai 200 sunkiasvorių transporto priemonių.
Pareigūnai specialia įranga matuoja faktinį išmetamų teršalų kiekį ir vertina, ar jis neviršija nustatytų ribų.
Vis dėlto toks matavimas ne visada leidžia iš karto atsakyti, kodėl automobilis teršia per daug. Norint nustatyti, ar buvo pašalintas DPF filtras, katalizatorius arba pakeistas jų veikimas, gali prireikti papildomos techninės diagnostikos ar ekspertizės.
Tarša – ne vien senų automobilių problema
Lietuvos keliuose problema aktuali ne tik dėl pavienių vairuotojų sprendimų. Transportas apskritai yra vienas didžiausių azoto oksidų taršos šaltinių.
2024 metais transporto sektoriui teko daugiau kaip 65 proc. viso Lietuvoje išmesto NOx kiekio. Vien kelių transportas sudarė 47,7 proc.
Didžiausią dalį sudarė sunkvežimiai ir autobusai – 25,8 proc. viso šalyje išmesto NOx kiekio. Lengviesiems automobiliams teko 18,3 proc.
Tai paaiškina, kodėl būtent kelių transporto kontrolei skiriamas vis didesnis dėmesys.
Kada vairuotojai pajus pokyčius?
Čia slypi svarbi detalė: naujoji nuotolinės taršos stebėsenos sistema dar nepradeda veikti visoje Lietuvoje.
Galimybių studijoje jau įvertintos galimos technologijos ir investicijų poreikis, tačiau konkretus sistemos diegimo laikas priklausys nuo finansavimo.
Todėl kol kas vairuotojams svarbiausia žinoti du dalykus. Pirma, specialūs taršos reidai jau vyksta. Antra, ateityje kontrolė gali tapti gerokai platesnė, nes valstybė planuoja pereiti prie technologijų, leidžiančių taršiausius automobilius aptikti jiems tiesiog važiuojant keliu.
Automobilių savininkams tai reiškia paprastą dalyką: pašalintas DPF filtras, neveikiantis katalizatorius ar išjungta „AdBlue“ sistema ateityje gali būti gerokai sunkiau paslepiami, o už tokius pažeidimus planuojamos ir didesnės baudos.
