Už finansinius nusikaltimus ne kartą teistas ir kalėjęs, protesto akcijomis pagarsėjęs ir šiuo metu tebeteisiamas 44 metų kaunietis Antanas Kandrotas-Celofanas tapo leidinio „Respublika“ žurnalistu. A. Kandrotas paviešino žurnalisto pažymėjimo nuotrauką, portalui „Delfi“ patvirtino nuo liepos 1 dienos dirbsiantis „Respublikoje“. Pasak A. Kandroto, jo tikslas – gauti akreditaciją į Seimą, taip pat jis ketina rengti tiesiogines transliacijas iš įvykių vietų. Tai patvirtino „Respublikos“ vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus.
Žurnalisto darbas padės išvengti taikomų ribojimų
Praėjusį trečiadienį iš Vilniaus kalėjimo lygtinai paleistas Celofanu prisistatantis kaunietis Antanas Kandrotas įsidarbino „Respublikoje“ ir papildė žurnalistų gretas.
Transliacijomis internete, dalyvavimu įvairiose protesto akcijose, pasisakymais prieš seksualines mažumas ir paramą Ukrainai skandalingai pagarsėjęs A. Kandrotas „Respublikos“ žurnalistu dirba nuo liepos 1 dienos.
„Gavau žurnalisto pažymėjimą, tad dabar lauksiu nurodymų, važiuosiu į įvykius, rengsiu reportažus“, – portalui „Delfi“ sakė A. Kandrotas.
Iš Vilniaus kalėjimo, kur atliko bausmę už finansinius nusikaltimus į laisvę Celofanas buvo išleistas lygtinai, jam taikoma intensyvi priežiūra, uždėta apykojė ir skirtas įpareigojimas tam tikru laiku būti savo gyvenamojoje vietoje.
A. Kandrotas-Celofanas sakė dar nežinantis, kaip gaus atlyginimą už žurnalistinį darbą. Anot jo, nei vienas Lietuvoje veikiantis bankas nesutinka jam teikti paslaugų, atidaryti sąskaitos.
Celofano debiutas „Respublikoje“: grasino S. Cichanouskiui
Celofanas teigė, kad „Respublikos“ žurnalisto darbas jam padės išvengti suvaržymų, nes lygtinio paleidimo sąlygose yra numatyta išimtis nepaisyti nustatytos darbotvarkės, jeigu tai susiję su darbu.
Praeityje už finansinius nusikaltimus, įskaitant sukčiavimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, turto pasisavinimą ir nusikalstamą bankrotą keturis kartus teistas A. Kandrotas sakė turintis pakankamai kompetencijos rengti reportažus. Juos ketinama transliuoti Celofano valdomuose socialinių tinklų profiliuose ir „Respublikos“ platformoje.
Pirmasis A. Kandroto pasisakymas „Respublikos“ portale pasirodė birželio 30 dieną. Celofanas rusų kalba kreipėsi į baltarusių opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos vyrą Siarhejų Cichanouskį, piktinosi, kad paleistas iš Baltarusijos kalėjimo jis atvyko pas žmoną ir vaikus į Vilnių bei čia rengia mitingus.
Celofanas užgauliojo S. Cichanouskį ir jo sutuoktinę, jį nepagarbiai vadino „bulbašu“, siūlė kartu su savo žmona dingti iš Lietuvos.
Netrukus A. Kandrotas pakeitė retoriką, vaizdo įraše ėmė grasinti S. Cichanouskiui, jei šis ir toliau organizuos protesto mitingus, bus surinktas žmonių būrys, kuris jį „pastatys į vietą“. Galiausiai pagrasinta abu baltarusių opozicijos atstovus „supakuoti“ ir ekspresu išsiųsti atgal į Minską.
Šis A. Kandroto pareiškimas paskelbtas „Respublikos“ tinklapyje, šalia publikuotas ir leidėjo Vito Tomkaus komentaras apie nekaltumo prezumpciją, apeliuojant į komentaro autoriaus teistumus.
Įdarbino bandomajam laikotarpiui
„Respublikos“ vyriausiasis redaktorius ir bendrovės „Respublikos leidiniai“ direktorius Vitas Tomkus portalui „Delfi“ patvirtino, kad A. Kandrotas papildė žurnalistų gretas.
Pasak V. Tomkaus, jis įdarbintas bandomajam laikotarpiui, minėjo, kad A. Kandrotas savo vaizdo transliacijomis turi subūręs pakankamai skaitlingą auditoriją. Tomkus patvirtino ketinantis A. Kandrotą akredituoti Seime.
„Respublikos“ vyr. redaktorius minėjo žinantis, kad naujasis darbuotojas neturi sąskaitos banke ir yra praeityje teistas.
„Suprantu, aš jo neteisinu. Pas mane daug tokių žmonių, dirba ir bausmę atlikęs Audrius Butkevičius. Bet aš nei prokuroras, nei teisėjas. Pažiūrėjau, kuo A. Kandrotas užsiima, nieko ten pavojingo nėra, kad kartais pajudina prokurorus – nėra nieko tokio.
Pažiūrėjau, kad uždarytos sąskaitos, be maitinimo šaltinio likę maži vaikai. Tai ką jis turi prie Aušros vartų sėdėti?“, – svarstė V. Tomkus.
„Respublikos“ vadovas neslėpė, kad A. Kandrotas turi talentą užduoti logiškus klausimus, o jo vaizdo transliacijos sulaukia nemažo susidomėjimo.
„Pradžioje pabandysime, kad žmogus bent jau nenumirtų iš bado. Bet jis turi didelę auditoriją ir manau, kad viskas turėtų būti gerai“, – portalui „Delfi“ sakė „Respublikos“ vyr. redaktorius ir bendrovės „Respublikos leidiniai“ direktorius V. Tomkus.
Lydėjo ir tebelydi kriminalinių nusikaltimų šleifas
Kauno technologijos universitete (KTU) baigęs telekomunikacijų ir ryšių studijas A. Kandrotas dirbo Lietuvos Sveikatos mokslų universitete, informacinių technologijų (IT) padalinyje. Vėliau jis dalyvavo steigiant interneto paslaugų tiekimo bendroves, kurių paslaugomis naudojosi Kauno priemiesčių gyventojai.
2013 metais A. Kandrotas buvo teismo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo susigrąžinant pridėtines vertės mokestį (PVM) ir pasiųstas atlikti bausmės į Pravieniškių pataisos namus.
Išėjęs iš įkalinimo įstaigos A. Kandrotas ėmė dalyvauti skandalingai pagarsėjusio, šiuo metu teisiamo Kazimiero Juraičio rengtose transliacijose, ėmė save vadinti Celofanu.
A. Kandrotas buvo vienas iš 2021 metais gegužės 15 dieną Vilniuje vykusio „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatorių, aktyviai reiškėsi reklamuodamas renginį, samdė profesionalius operatorius, nuomojosi studiją.
Galiausiai A. Kandrotas-Celofanas susipyko su maršo organizatoriais, šie po renginio bandė atsiriboti nuo buvusio bendražygio.
A. Kandrotas bandė dalyvauti politikoje, skelbėsi įkūręs partiją „Mes Lietuva“, kuri nėra oficialiai registruota, nesėkmingai siekė dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose.
Visą šį laiką A. Kandrotą lydėjo finansinių nusikaltimų ir baudžiamų bylų šleifas. Už nusikaltimus, susijusius su sukčiavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, turto pasisavinimu, neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis jis nuteistas mažiausiai 5 kartus.
Šiuo metu teismuose nagrinėjamos trys bylos, kuriuose kaltinimai pareikšti A. Kandrotui. Jis kaltinamas 2021 metai prie Seimo vykusių riaušių byloje, prokurorai jam siūlo skirti 5 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl neapykantos kurstymo prieš Tomą Vytautą Raskevičių dėl seksualinės orientacijos ir viešosios tvarkos pažeidimo.
Trečia baudžiamoji byla, dėl galimo neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir apgaulingo apskaitos tvarkymo nagrinėjama Kauno apygardos teisme.
