Nuo kitų metų kaupiantieji antrojoje pensijų pakopoje turės galimybę iš jos pasitraukti per numatytą laiką, tačiau, kaip įvertinti, ar tai verta daryti, ekspertai nesutaria. Tuo metu valstybės institucijos rekomendacijų, kaip įsivertinti savo situaciją, išvis nepateikia – tvirtina tam ruošiančios specialią skaičiuoklę.
M. Jansonas pasitraukti siūlo visiems: II pakopa smarkiai susikompromitavusi
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas Marius Jansonas, paklaustas, kaip įsivertinti, ar kaupiančiajam verta pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, teigia, kad tai padaryti turėtų visi.
„Iš tikrųjų antroji pakopa yra labai smarkiai susikompromitavusi. Tiek dėl fondų valdytojų gobšumo, tiek dėl politinės rizikos. Su kiekvienais rinkimais ateina nauji žmonės ir visi reformuoja tą antrąją pensijų pakopą, o tai investuotojams yra visiškai nepriimtina.
Investuotojams reikia prisiimti ekonomines rizikas, geopolitines rizikas, o čia mes dar viduje, Lietuvoje, kažką reformuojame, darome. Tai visiškai nepriimtina investuotojams“, – pažymi M. Jansonas.
Vis dėlto jis pabrėžia – tai visai nereiškia, kad atsiimtus pinigus gyventojai gali leisti kaip tinkami. Pasak jo, labai svarbu šiuos pinigus investuoti kitais būdais.
„Pasisakome už tai, kad žmonės tikrai neišleistų tų pinigų (…) kažkokiems paprastiems daiktams ar atostogoms, bet atrastų alternatyvas, kur galėtų kaupti tuos pinigus. Turbūt būtų blogiausias dalykas, jeigu žmonės tuos pinigus atsiimtų ir paskui kažkur išleistų. Mūsų rekomendacija – kad žmonės tikrai pasvarstytų ir išeitų iš sistemos, kuri visiškai neaiški: neaišku, kas bus dar po ketverių metų“, – komentuoja M. Jansonas.
Paklaustas, kur tokiu atveju galėtų investuoti tie kaupiantieji, kurių investavimo žinios nėra gausios, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas tvirtina, kad tokiu atveju derėtų investuoti į labiau žmonėms suprantamus dalykus. Kaip pavyzdį jis pateikė investicinį auksą ar netgi nekilnojamąjį turtą.
„Investuoti į akcijas ir obligacijas pačiam žmogui tikrai yra labai rizikinga. Žmogus turi investuoti tuos pinigus protingai“, – pažymi M. Jansonas.
Jis vis dėlto priduria, kad kaupiantieji dar nebus spėję sukaupti tokių didelių sumų, kurios leistų įsigyti nekilnojamojo turto, tad šį sprendimą taip pat reiktų gerai apsvarstyti. Turint lėšų investicijoms į nekilnojamąjį turtą, būtų galima užsidirbti iš jo nuomos, sako M. Jansonas.
A. Bartkus pateikia ekonominius skaičiavimus: pasitraukti neverta niekam
Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus laikosi priešingos nuomonės – kaupti antrojoje pakopoje naudinga visiems, todėl žmonės iš jos neturėtų pasitraukti. „Sakyčiau, kad neverta niekam pasitraukti iš šios sistemos“, – patikina jis. Tai pašnekovas grindžia atliktais ekonominiais vertinimais.
A. Bartkus paskaičiavo tris galimus scenarijus, kaip kaupimas antrojoje pakopoje galėtų lemti pensiją senatvėje. Skaičiuojant daroma prielaida, kad visi trys žmonės savo karjerą pradėjo gana anksti – būdami 20 metų ir dirbo visus 45-erius metus, iki kol būdami 65-erių išėjo į pensiją. Tačiau skyrėsi jų gaunamos pajamos. Daroma prielaida, kad vienas žmogus visą gyvenimą gavo minimalią mėnesinę algą, antrasis – vidutinį darbo užmokestį (VDU), o trečiasis – tris VDU.
Atliekant skaičiavimus taip pat daroma prielaida, kad ilgainiui užimtumo lygis išlieka toks pat, kad darbo užmokestis auga vidutiniškai tolygiai, kad esminės senatvės pensijos skyrimo sąlygos nesikeis.
Taip pat daromos prielaidos, kad antrosios pakopos pensijų fondų grąža bus tokia pati, kaip darbo užmokesčio fondo augimo tempas, ir kad santykis tarp minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio išliks stabilus ir ateityje.
Turėdamas visa tai omenyje, A. Bartkus skaičiuoja, kad 2019 m. karjerą pradėjęs ir 2064 m. iš darbo rinkos pasitraukęs minimalią algą visą laiką uždirbęs žmogus gaus pensiją, kurios dydis sieks 2 534 eurus, dirbęs už VDU gaus 3 460 eurų, o už tris VDU – 6 623 eurus.
Norint įsivertinti, ką šios sumos reiškia, vertėtų pasižiūrėti į vadinamąją pakeitimo normą – kokią dalį ankstesnių pajamų sudaro pensija.
Anot A. Bartkaus, MMA uždirbęs žmogus, nekaupdamas antrojoje pakopoje, gautų pensiją, kuri siektų 67 proc. jo prieš tai gautų pajamų. VDU uždirbęs žmogus gautų 47 proc. siekiančią pensiją, o tris VDU uždirbęs asmuo – kiek mažiau nei trečdalį – 30 proc. savo ankstesnių pajamų.
Jeigu vis dėlto šie žmonės dalyvautų antrosios pensijų pakopos kaupime, jie prie savo pensijos galėtų prisidėti keliolika procentų.
A. Bartkus skaičiuoja, kad MMA gavusio žmogaus pakeitimo norma padidėtų iki 88 proc., VDU – iki 65 proc., o tris VDU – iki 43 proc.
Tačiau, priduria ekonomistas, kadangi išmokos iš pensijų fondų nėra indeksuojamos – nedidėja pagal infliaciją ar atlyginimų augimą – jų reikšmė laikui bėgant mažėtų. Praleidus pensijoje 10 metų, pakeitimo norma šiek tiek sumenktų: MMA uždirbusio žmogaus iki 83 proc., uždirbusiojo vieną VDU – iki 61 proc., o tris – iki 40 proc.
„Bet tai vis daugiau nei tie 67 proc. Jeigu paimame ir pasižiūrime skurdžiausiai gyvenantį visuomenės sluoksnį – MMA gavėjus – ar reikia jiems dalyvauti kaupime, ar reikia skatinti jų dalyvavimą? Atsakymas yra akivaizdus – reikia. Nes jeigu jų neskatinsime dalyvauti kaupime, kai jie išeis į senatvės pensiją, mums reikės spręsti jų skurdo senatvėje problemas“, – sako A. Bartkus.
Jis priduria, kad tuo pat metu būtent ši gyventojų grupė susiduria ir su didesniais finansiniais iššūkiais, jeigu nutaria kaupti, nes jiems nuo algos skiriami 3 proc. gali sudaryti reikšmingą sumą, reikalingą ir kasdieniam vartojimui.
Tačiau, jeigu gyventojai savarankiškai nekaups, ateityje prireiks didesnių biudžeto lėšų, siekiant juos apsaugoti nuo skurdo, pažymi A. Bartkus. Dėl šios priežasties jis taip pat tvirtina nemanantis, kad valstybės skiriamą subsidiją kaupiantiesiems reikėtų kritikuoti.
„Mes savotiškai pervedame pinigus iš dabarties į didesnį vartojimą ateityje. Čia absoliučiai nieko blogo nedarome. Net negaliu surasti, prie ko čia būtų prisikabinti. Tai kaip mokestinė lengvata dalyvaujantiesiems kaupimo sistemoje. Manau, kad bet kokie tarptautiniai vertintojai, kad ir iš kokių autoritetingų įstaigų būtų, įvertintų tokį žingsnį kaip gerą“, – sako A. Bartkus.
Jis nesutinka su M. Jansono mintimi, kad bet kokiu atveju privalu pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos. Anot jo, jau veikiančius rinkos mechanizmus derėtų įgalinti, kad jie veiktų efektyviai.
„Manau, kad sveika nuovoka nugalės. Tai yra laikinas sistemos sunkumas, su kuriuo teks gyventi keletą metų, bet po to, manau, ši krizė bus baigta. (…) Su kažkokiomis rinkodaros priemonėmis pensijų fondai savo rinką atgaus. Kitas dalykas, nėra visada tik blogo visame kame – ši reforma turi versti pensijų fondus demonstruoti kaip galima geresnius rezultatus. Taip pritrauksite klientūrą, atgausite žmones.“
Ministerija atsakymo dar neturi, ruošiama skaičiuoklė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos LRT.lt taip pat pasiteiravo, kokias rekomendacijas teiktų kaupiantiesiems, norintiems įsivertinti, ar jiems verta atsiimti sukauptas lėšas, ar naudingiau likti kaupime. Raštu pateiktame komentare ministerija nurodo, kad tokias rekomendacijas pateikti būtų sudėtinga.
„Kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, tad bendrą rekomendaciją pateikti visiems būtų sudėtinga – kiekvienas turi pats įsivertinti savo situaciją ir koks sprendimas jam labiau apsimoka“, – nurodė ministerija.
Taip pat priduriama, kad, siekiant palengvinti apsisprendimą ir įvertinti galimas pasekmes, iki kitų metų pradžios „Sodra“ parengs skaičiuoklę, pagal kurią norintieji pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti sukauptus pinigus galės tiksliai pasiskaičiuoti galimą atsiimti sumą.
„Tai bus įrankis, leisiantis įsivertinti situaciją, bus galima pamatyti, kiek žmogus gali atsiimti lėšų iš antrosios pakopos, kiek taškų gauti, kokia situacija bus, jeigu liks kaupti“, – sakoma LRT.lt atsiųstame komentare.
„Sodra“ LRT.lt patikslino, jog planuojama, kad ši skaičiuoklė pradės veikti jau rudenį. Skaičiuoklė pateiks palyginimą, kiek lėšų žmogus sukauptų iki senatvės pensijos ir kokio dydžio pensiją gautų, jeigu kauptų toliau, kokio dydžio išmoką gautų ir kokia pensija būtų, jeigu pasitrauktų iš kaupimo nuo 2026 m. sausio 1 d.
Taip pat, prisijungęs prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros, gyventojas matys preliminarią viso sukaupto turto vertę, kokia suma bus pervesta iš pensijų fondo į „Sodrą“ ir paversta apskaitos vienetais, kiek būtų išmokėta į žmogaus asmeninę sąskaitą.
LRT.lt primena, kad pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos numatyti dveji metai – nuo kitų metų sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Per šį laikotarpį kaupimą nutraukti nusprendę asmenys galės atsiimti savo įmokėtas lėšas ir investicinį prieaugį, o valstybės skirta subsidija bus paversta vadinamaisiais pensijos taškais, kurie naudojami apskaičiuoti individualiąją pensijos dalį, žmogui išeinant į pensiją.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
