Sekmadienį, tęsiant pasipriešinimo akciją dėl valdžios perdavimo į „Nemuno aušros“ rankas, kultūros bendruomenė surengė įspėjamąjį streiką, kuriuo ragino kultūros organizacijas atsiverti. Vienijančiu leitmotyvu ir streiko kulminacija tapo po visą Lietuvą ir pasaulį pasklidę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ garsai.
Suvienijo keli šimtai renginių
Sekmadienį Lietuvoje surengta keli šimtai renginių, kuriuose kultūros žmonės išreiškė savo poziciją. Viena įspėjamojo streiko iniciatorių, Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė sakė, kad tokių priemonių imtasi dėl to, kad kultūros bendruomenė tebėra nepatenkinta, jog kultūra atiduota į „Nemuno aušros“ rankas.
„Po susitikimo su premjere supratome, kad nieko nebus, reikia susitelkimo, reikia mitingo. Susitelkė tūkstančiai žmonių ir tas judėjimas pradėjo bruzdėti labai greitai, nes „Nemuno aušros“ paskyrimas į Kultūros ministeriją yra pirmas žingsnis link padėties, kurioje yra mūsų kaimynai slovakai, vengrai, Sakartvelas, Serbija. Jei skaitai knygas, domiesi istorija ir dabarties judėjimais, tuos šablonus labai lengva atpažinti“, – transliacijoje iš „Sodas 2123“ sakė ji.
Po mitingo surengtos dvi asamblėjos, kuriose nuspręsta, kad negalima sustoti ir reikia rengti įspėjamąjį streiką. „Mes suformulavome žinutę, kurią nešėme nuo pradžių, tai yra atitraukti „Nemuno aušros“ politinę jėgą (kurios net nenoriu vadinti partija, nes tai yra produktas, sukurtas juodųjų technologijų) nuo Kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros. Per dvi savaites jūs jau matėte įspėjamuosius ženklus, matėte, ką naujasis ministras sugebėjo padaryti, kaip greitai pasikeitė atmosfera, kaip greitai pasikeitė vizualiniai ženklai, kurie rodė, kad taip negerai. Matėme, kad ne į tą pusę Lietuva turi eiti.
Atrodo, kad visa tai yra pusės metų reikalai, bet viskas įvyko per dvi savaites, nes mes nuo pat pradžių kalbėjome apie vertybinį dalyką. Tai matyt, išjudino žmones, kurie tą neteisybę jautė jau seniai ir kuriems labai nepatiko į kurią pusę pagrindiniai Lietuvos kapitonai (prezidentas, premjerė ir Socialdemokratai) mus suko jau nuo praėjusių metų“, – tikino G. Masteikaitė, pastebėjusi, kad ankstesnės priemonės neveikė ir mitingo nebeužteko.
M. K. Čiurlionio „Jūra“ skambėjo visame pasaulyje
„Čiurlionis – Lietuvos moderniosios kultūros šerdis. Jo „Jūra“ – mūsų himnas ir mūsų įspėjamoji sirena. Ta jūra – mes. Tegul visi girdi, kaip po truputį auga mūsų bangos“, – sakė streiko organizatoriai.
Vilniaus universiteto didžiajame kieme skambėjo Mirgos Gražinytės-Tylos diriguojamo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro įrašo transliacija, papildyta vaizdais iš tuo metu gyvai vykstančių koncertų LVSO salėje ir Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Orkestrams dirigavo Gintaras Rinkevičius ir Ričardas Šumila. Koncertų salėse „Jūros“ klausytojai galėjo klausytis gyvai – jos streiko metu buvo atviros.
Klaipėdoje „Jūrą“ atliko Klaipėdos muzikinio teatro orkestras, diriguojamas Tomo Ambrozaičio. Teatro aikštėje vyko koncerto transliacija.
Kaune pagrindiniu įspėjamojo streiko tašku tapo Vytauto Didžiojo muziejaus kariljono bokštas. Iš čia buvo leidžiamas „Jūros“ įrašas, atliekamas Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojant Mirgai Gražinytei-Tylai. Šiuo leidyklos „Deutsche Grammophon“ išleistu įrašu (garso režisieriai Vilius ir Aleksandra Kerai) Kultūros asamblėjos iniciatoriai dalinosi ir specialiai sukurtoje interneto svetainėje, pasiekiamoje visoje Lietuvoje ir už jos ribų.
Užregistruotų streiko iniciatyvų geografija apėmė ne tik Lietuvą, bet ir pasaulio lietuvių bendruomenes Australijoje, Tailande, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Belgijoje. M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ skambėjo ir Romoje, kur sekmadienį oficialiai prasidėjo Lietuvos kultūros programa Italijoje.
Kultūros bendruomenės atstovai: nieko panašaus nesame matę
Vilniaus universiteto Didžiajame kieme taip pat buvo galima sutikti daug kultūros bendruomenės atstovų, tarp jų – dizainerė, kostiumų dailininkė, „Mados infekcijos“ siela Sandra Straukaitė.
„Susidariusi situacija yra pamoka, kaip svarbu visiems aktyviai balsuoti rinkimuose, kad ateityje tokie dalykai nepasikartotų. Turime domėtis politika, būti aktyvūs, turime turėti poziciją ir suprasti, kas su mumis daroma. Dabar svarbiausia, kad nebūtų per vėlu ir galėtume iškovoti galutinį savo tikslą – atskirti „Nemuno aušrą“ nuo Kultūros ministerijos“, – LRT.lt sakė kūrėja, atėjusi išreikšti savo poziciją.
Tarp susirinkusių prie VU buvo galima sutikti ir literatūrologą Mindaugą Kvietkauską. Pasak jo, kultūros bendruomenė jau dukart buvo teisi: „Kai buvo teisi, kad paskirtas visiškai nekvalifikuotas ir netinkamas, nors buvome tikinami, kad žmogaus negalime nurašyti, kol jis nepradėjo dirbti. Pasirodo, kultūros bendruomenė neklydo nuo pat pradžių. Bendruomenė taip pat buvo teisi dėl grėsmių, kurias kelia „Nemuno aušra“, kuri ima dorotis su kultūra, kuri ima bauginti kultūros žmones. Pasirodo, dėl tų grėsmių taip pat neklydome, šiandien jos yra akivaizdžios. Manau, kad mes lygiai taip pat neklystame dėl to, kad galima grįžti prie koalicinės sutarties derybų ir galima rasti sprendimų, kad kultūros sritis nepriklausytų „Nemuno aušrai“. Protestas yra dėl ir tikiu, kad mes ir šįkart neklystame.“
Literatūrologas taip pat pastebi, kad savaitė po įspėjamojo streiko bus išbandymas, kuris parodys, ar mūsų valdantieji, Socialdemokratų partija ir prezidentas turi pakankamai valios ir ryžto sugrąžinti Kultūros ministeriją ir visą kultūros sritį į tinkamas vėžias. „Labai norisi tikėti, kad turėdami progą tai padaryti, jie tą ryžtą parodys“, – sakė jis ir svarstė, kad situacijai nepasikeitus, pasipriešinimas tęsis.
Pasak lietuvių kino režisieriaus ir scenaristo Karolio Kaupinio, tokios akcijos išdrąsina, įgalina, leidžia žmogui suprasti, kad jis labai daug gali padaryti pats. „Išėjimas prieš melą, prieš brutalų šantažą, prieš patyčias – viskas glūdi laisvo žmogaus apsisprendime veikti. Ir, pasirodo, įmanoma. Jei viskas aplinkui tave neveikia ar nenori veikti, tu gali kaip baronas Miunhauzenas pasiimt save už plaukų ir išsitempt iš tos duobės. Išvalyt iš tos Nemuno upės mazutą, palikti tam dumblui nusėsti į dugną ir plaukti. Nemunas, kol atplaukia iki Baltijos, daug susirenka šaltinių iš visos Lietuvos, kaip dabar – žmonės eina ir eina, nežinia, kiek jų šiandien talpins Alma Mater Vilnesis. Aš nieko panašaus nesu matęs. Tai yra stuburo susigrąžinimas, tiesos pasakymas, atsakomybės prisiėmimas, bendrumas, laisvė, demokratija, saugumas – visa, kas telpa žodyje „kultūra“. Kultūringa valstybė, ori tauta, laivas žmogus, laisva visuomenė ir dar labai daug žodžių, kurių buvo nelikę Lietuvos politikoje. Šiandiena leidžia tikėti, kad jie sugrįš.“
Komunikacijos ekspertas, žurnalistas, rašytojas ir laidų vedėjas Aidas Puklevičius taip pat atėjo į protestą, norėdamas parodyti, kad jam ne vis vien. Blogiausia, anot jo, kai atsiranda apatija ir žmonės mano, kad nuo jų niekas nepriklauso ir jie nieko negali pakeisti. „Visada gali ką nors pakeisti, parodyti, kad nesutinki, galvoji kitaip. Tokie protestai yra normali, civilizuota reakcija į įvykius ir bendravo forma su įvykiais dalyvaujančiais asmenimis. Iš vienos pusės atrodo, kas mes tokie, kad išvengtume to, kas jau įvyko Vengrijoje, Slovakijoje. Kita vertus, iš jų galima pasimokyti. Kitas dalykas, tie, kurie yra anoje pusėje, atsiprašau, biudžetiniai fiureriai, musoliniai iš „Temu“, kurie nei talento turi, nei gebėjimo suvokti savo lauką ir ribas“, – svarstė jis.
Įdomu, pasak A. Puklevičiaus, kaip valdantieji dabar pabandys išeiti iš akligatvio, į kurį patys save įvarė: „Gali sakyti, kad negerai susiklostė rinkimų rezultatai, kad sunku suburti partijas, kurios turėtų bendrą požiūrį ar pan. Taip įvyko. Bet vis tiek turi kažkaip suktis, galiausiai tam jie ir išrinkti į valdžią, kad sugebėtumėt iš to išlaužti rezultatą, kuris yra prasmingas ir nepriešina visuomenės. Įdomu pamatyti, kaip jie spręs tą galvosūkį, nuo to priklausys ir bendruomenės atsakas, o jų pozicija labai aiški.“
„Vis didiname gynybos biudžetą, perkame patrankas, raketas, ginklus, dronus ir panašiai, bet nepastebėjome, kad priešas jau čia, viduje. Mums reikia su juo kovoti iš vidaus. Dėl to reikia būti čia, jungtis, telktis ir priešą nugalėti. Puikiai prisimenu 1988-uosius, kai saugojau Sporto rūmus prieš steigiamąjį Sąjūdžio suvažiavimą, labai gerai atsimenu tą momentą, kai jaučiau, jog esu tam tikrame lūžio taške, kai vyko virsmas ir nuo jo gyvensime kitaip. Dabar yra labai panaši nuotaika, ir turbūt ne man vienam“, – LRT.lt sakė Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovas Martynas Budraitis. Anot jo, kultūros bendruomenė supranta, kad laukia ilga kova ir tikrai yra tam pasiryžusi.
Pasipriešinimas tęsiasi
Streiko dieną kai kurios kultūros organizacijos inicijavo ir papildomas akcijas.
„ArtVilnius“ mugės rengėjai pakvietė trisdešimčiai sekundžių sustingti. Pasak organizatorių, sustingusi kultūra – tai tylus, tačiau labai aiškus protesto ženklas prieš tuos, kurie iš mūsų norėtų atimti ne tik kultūrą, bet ir vertybes.
Lietuvos kino festivalių bendruomenė organizuoja „Streiko kiną“, kurio metu nemokamai rodomi filmai, kurie palaiko bendrystės dvasią ir demonstruoja sėkmingo protesto pavyzdžius. Prie šios iniciatyvos prisijungė per tris dešimtis miestelių. Planuojama šį festivalį periodiškai kartoti: lapkričio 5 d., gruodžio 5 d. ir t. t.
Valdovų rūmų muziejus kviečia jungtis į akciją „Be kultūros – tamsa“ ir protesto dienos vakarą užtemdyti pastatų apšvietimą. Taip primenant, kad būtent kultūra yra tas valstybės šviesos branduolys, kurį leidus sutrypti Lietuva gali paskęsti ilgalaikėje tamsoje.
Po „Jūros“, kartu su „Menų spaustuvėje“ reziduojančiais menininkais, ant organizacijos stogo buvo skaitomas Kultūros asamblėjos manifestas. Akcijoje „Stogų manifestas“ stogas tampa laisvos kultūros simboliu, į ją kviečiamos jungtis ir kitos organizacijos.
„Nuo 14 val. 30 min. iki 18 val. kilsime į aukštumas – nuo stogo, balkono, atviro lango ar bet kurios atviros erdvės virš miesto skaityti Lietuvos kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės spalio 5 d. įspėjamojo streiko manifesto. Siekdami, kad protesto balsai susilietų į gyvą, kvėpuojantį vientisą polifoninį audinį ir pakiltų ne tik virš Vilniaus, bet ir virš visos Lietuvos, kviečiame jungtis prie performatyvaus manifesto skaitymo. Kuo daugiau balsų skamba – tuo stipresnis protesto ritmas“, – kalbėjo organizatoriai.
Streiko dienos akcijas visoje Lietuvoje tiesiogiai transliuoja Architektūros fondas, retransliuoja LRT.lt.
Įspėjamojo streiko šūkis – „Tai gali būti paskutinis kartas“ – turi dvi simbolines puses. Iš vienos, Kultūros žmonės tikisi, kad tai bus paskutinis kartas, kai reikia streiku reikalauti pagarbos pamatines vertybes globojančiai kultūrai. Iš kitos – įspėja, būti budriems ir nepamiršti, kad tai gali būti paskutinis kartas, kai kuriame ir buriamės laisvi. Galių suteikimas labiausiai diskredituotai „Nemuno aušros“ partijai gali reikšti kūrybos, žodžio ir laisvės plačiąja prasme pabaigą.
LRT.lt primena, kad šalies vadovui paskyrus „aušrietį“ Ignotą Adomavičių naujuoju kultūros ministru, kilo kultūros bendruomenės pasipiktinimo ir protestų banga.
Praėjusį ketvirtadienį Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros buvo surengtas protestas, kurio metu bendruomenė reikalavo, kad Kultūros ministerija neliktų „Nemuno aušros“ rankose, o institucijai vadovautų kompetentingas, jų interesams tinkamai atstovaujantis profesionalas.
Kultūros bendruomenė taip pat platina ir peticiją – ją jau pasirašė per 70 tūkst. žmonių.
Penktadienį kultūros ministras Ignotas Adomavičius pranešė apie pasitraukimą iš užimamų pareigų.
Nepaisant ministro atstatydinimo, kultūros bendruomenė laikosi principinės pozicijos – atitraukti „Nemuno aušrą“ nuo valdžios, nes galios suteikimas jos atstovams, pasak kultūros atstovų, kelia grėsmę kovai su dezinformacija, žodžio laisve ir kitoms demokratinio pasaulio vertybėms.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
