– Kokie yra dažniausi antibiotikų šalutiniai poveikiai, kuriuos pacientai gali patirti?
– Vienas dažniausių ir pagrindinių yra pykinimas, jaučiamas silpnumas, tam tikrais atvejais – galvos skausmas, svaigimas. Tam tikri antibiotikai gali sukelti ir širdies ritmo sutrikimus. Kiek rečiau, bet gali pasireikšti ir alerginės reakcijos, tokios kaip kūno išbėrimai.
– Ar visi antibiotikai turi panašų šalutinį poveikį, ar tai priklauso nuo jų tipo?
– Antibiotikų poveikis skiriasi. Ir ne tik priklausomai nuo to, kokiai grupei jie priklauso. Pavyzdžiui, gali būti tos pačios grupės antibiotikai, tačiau skirtingi vaistiniai preparatai, ir jie gali turėti visiškai skirtingus šalutinius reiškinius.
Šalutinių poveikių spektras yra gana platus. Viena antibiotikų grupė gali veikti kaulus, sukelti raumenų, sausgyslių skausmą, sukelti ūmius širdies ritmo sutrikimus. Kiti gali pakenkti inkstų funkcijai, lemti kepenų funkcijos sutrikimus. Dar kiti retesniais atvejais gali sukelti net traukulius.
– Kaip dažnai pasitaiko rimti, bet reti antibiotikų sukeliami šalutiniai poveikiai?
– Kalbant apie sunkius šalutinius poveikius, vienas iš jų yra inkstų funkcijos nepakankamumas, kai kuriais atvejais gali būti ir kepenų funkcijos nepakankamumas.
Tačiau tiksliai pasakyti, kaip dažnai pasitaiko rimti reti šalutiniai poveikiai, sudėtinga, nes praktiškai neįmanoma nuspėti, kaip konkretus žmogus reaguos į vaistą. Tai galima numatyti tik tuomet, kai žinoma apie tam tikras lėtines ligas ir tai, kad konkretus antibiotikas gali jas paūminti.
Lygiai taip pat ir su alerginėmis reakcijomis. Atspėti, kad žmogus bus alergiškas konkrečiam antibiotikui, jei jį vartoja pirmą ar antrą kartą, praktiškai neįmanoma. Tai galima įtarti tik tada, kai pacientas pasakoja apie anksčiau pasireiškusį, pavyzdžiui, odos bėrimą, arba kai alergija yra patvirtinta alergologų – klinikinių imunologų.
– Kaip pacientas gali atskirti įprastą reakciją nuo pavojingos alerginės reakcijos į antibiotikus?
– Pavojinga alerginė reakcija dažniausiai pasireiškia viso kūno bėrimu, niežuliu, kartais – odos deginimu. Taip pat gali atsirasti dusulys, švokštimas, balso prikimimas, kristi kraujospūdis.
Tokiais atvejais būtina skubi medicinos pagalba – reikia nedelsiant nutraukti antibiotikų vartojimą ir kreiptis į gydytojus.
Kitos reakcijos, pasireiškiančios be bėrimo, balso prikimimo ar dusulio, dažniausiai yra lengvesnės, tačiau net ir tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
– Ar antibiotikai gali paveikti žarnyno mikroflorą ir sukelti virškinimo problemas?
– Taip, gali. Tačiau svarbu pabrėžti, kad jie veikia ne tik žarnyno, bet ir viso organizmo mikroflorą.
Antibiotikai dažniausiai pirmiausia paveikia gerąsias bakterijas, o tik vėliau – tas, kurios sukėlė ligą. Na, o mūsų žarnyne gyvena net apie tris kilogramus gerųjų bakterijų – tai savotiška laboratorija, gaminanti organizmui reikalingas medžiagas. Jei mikroflora yra normali ir subalansuota, organizmas funkcionuoja sklandžiai ir yra geriau apsaugotas nuo ligų. Jeigu priešingai, tuomet situacija visai kitokia.
Turime ne tik žarnyno, bet ir daugiau mikroflorų. Pavyzdžiui, odos mikroflorą, kuri atlieka apsauginę funkciją, todėl jos pažeidimas taip pat gali sukelti tam tikrų ligų. Taip pat, gleivinių mikroflorą – esant jos disbalansui pacientas gali susirgti pienlige.
Dėl to kalbėdami apie antibiotikus akcentuojame viso organizmo mikroflorą, o ne tik žarnyną.
– Kaip ilgalaikis antibiotikų vartojimas veikia organizmą ir imunitetą?
– Sąsajų tarp neteisingo antibiotikų vartojimo sergant virusinėmis infekcijomis ir imuniteto silpnėjimo yra, tačiau patikimų mokslinių įrodymų tam nėra.
– Ar yra būdų sumažinti antibiotikų šalutinio poveikio riziką? Kaip elgtis, jei pacientas pradeda jausti nemalonius simptomus?
– Viskas labai priklauso nuo to, kokie tai simptomai. Jei jie lengvi – pavyzdžiui, pykinimas ar bendras silpnumas – kartais net sunku atskirti, ar tai ligos, ar antibiotikų pasekmė.
Daugumoje atvejų šalutinį poveikį gali padėti sumažinti paprasti dalykai. Pavyzdžiui, pakankamas skysčių vartojimas. Kuo daugiau geriame, tuo greičiau organizmas pašalina antibiotikų metabolitus – medžiagas, susidarančias vaistui skaidantis ir šalinamas per inkstus ar kepenis.
Tuo tarpu jei vartojant antibiotikus atsiranda viduriavimas – jau būtina kreiptis į gydytoją, nes gali prireikti gydyti antrinę infekciją. Kaip ir atsiradus bėrimams, kad alerginė reakcija būtų užfiksuota. Jei pradeda luptis oda – apskritai būtina itin skubi medicinos pagalba, nes tai jau yra pavojinga gyvybei.
Trumpai tariant, vartojant antibiotikus reikia visada atidžiai stebėti savo būklę. Kilus abejonių – pasitarti su specialistais.Ar kai kurie žmonės yra labiau linkę patirti nepageidaujamą poveikį antibiotikams?
Dažniau šalutinis poveikis pasireikšti gali žmonėms, kurie jau turi inkstų ar kepenų funkcijos nepakankamumą.
Tačiau kalbant apie sveikus žmones, iš anksto numatyti, kam jis pasireikš labiau, praktiškai neįmanoma. Tai priklauso nuo individualių organizmo savybių – fermentų veiklos, vaisto skaidymo ir susidarančių metabolitų poveikio.
Numatyti galima tik retrospektyviai – jei konkretus antibiotikas jau buvo sukėlęs šalutinių reiškinių anksčiau.
Dar galima išskirti tai, kad pasitaiko atvejų, kai sunkiai sergantys pacientai nepatiria jokio šalutinio poveikio, o visą gyvenimą buvusiems sveikiems žmonėms jis būna ryškus.
– Kaip gydytojas nusprendžia, kada antibiotikai būtini, kad būtų išvengta nereikalingo vartojimo ir šalutinio poveikio?
– Visų pirma, reikia įsidėmėti vieną dalyką: antibiotikai skiriami tiktai bakterinėms infekcijoms gydyti. Antibiotikai neveikia virusinės infekcijos, pavyzdžiui slogos. Taip pat neveikia grybelinių infekcijų.
Todėl būtina tiksli diagnostika – nustatyti, ar ligą sukėlė virusas, ar bakterija. Jei virusas – antibiotikai neskiriami.
Jeigu yra bakterinė infekcija, tada dar viskas priklauso nuo to, koks yra sukėlėjas. Esant sisteminei bakterinei infekcijai, imamas kraujo pasėlis, kad kuo greičiau išsiaiškinti, koks mikroorganizmas sukėlė ligą ir stengiamasi skirti siauro spektro antibiotikus, o ne plataus veikimo spektro, tam kad antibiotikų žala organizmui būtų kuo mažesnė. Dažniausiai stengiamasi neskirti plataus veikimo spektro antibiotikų, kurie veikia labai daug mikroorganizmų rūšių. Tokiu būdu išvengiama atsparumo antibiotikams bei vyksta greitesnis paciento sveikimas.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
