Kovojant dėl algų, gydytoja sulaukė grasinimų: pasiūlė pasitikrinti psichinę sveikatą

Gydytojų konfliktas įsižiebė 2023 metų lapkričio 29 dieną, kai turėjo įvykti numatytas poliklinikos administracijos ir Lietuvos gydytojų profesinės sąjungos susirinkimas. Susirinkime turėjo būti aptarti darbo apmokėjimo tvarkos klausimai, nes tuo metu buvusi tvarka, pasak R. Kesmino, neatitiko kolektyvinės sutarties.

Susirinkime dalyvavo Antakalnio poliklinikos gydytoja I. A., kuri taip pat atstovavo gydytojų profesinei sąjungai.

„Susirinkime dalyvavo ir mūsų teisininkas, tačiau į salę įėjęs tuometinis direktorius iškart jį užsipuolė, kad teisininkas neturi teisės dalyvauti ir yra svetimas. Tai matydama, gydytoja I. A. ėmė įrašinėti susirinkimą“, – apie konflikto pradžią pasakojo R. Kesminas.

Pasak pašnekovo, tokius susirinkimus gydytojų profesinė sąjunga įrašinėja, nes po jų reikalingas protokolas, o jį surašančių medikų nėra, be to, teisininkui nebuvo leista dalyvauti, nors pagal kolektyvinę sutartį tokią teisę profsąjunga turi.

„Susirinkimo įkarštyje atsistojo Psichikos centro vadovė ir pareiškė, kad ji pakviesta teikti psichinę pagalbą, jei reikės, ir mato, kad joks sveikos psichikos žmogus negali elgtis kaip I.A. Todėl ji turi ateiti į psichikos centrą ištyrimui, nes jiems labai svarbu žinoti, ar ji sveikos psichikos, ar ne. O jei neateis, ji informuos atitinkamas tarnybas.

Prieš tai direktorius pasakė frazę, kad prašau manęs nespausti, nes aš taip pat esu žmogus ir galiu nusižudyti. Pasakęs tokius žodžius išėjo iš susirinkimo, visgi jam psichinės pagalbos tuo metu niekas nesuteikė. Susirinkimas vyko iki 10 minučių ir baigėsi“, – pasakojo R. Kesminas.

Po susirinkimo buvo suorganizuota gydytojų konsultacinė komisija, kurioje buvo svarstomas įrašyti susirinkimą bandžiusios gydytojos I. A. elgesys, jos psichinė būklė. Gydytoja buvo kviečiama į susirinkimą, nepaaiškinus, kodėl, koks raštas buvo gautas. Visgi pati tokio pobūdžio komisija, pasak pašnekovo, nė neskirta nagrinėti darbo ginčų.

„Gydytojų konsultacinės komisijos tikslas yra nagrinėti paciento atvejį, kai gydytojas nebežino, ką toliau daryti, arba gydytojui įstatymai nebeleidžia toliau pačiam vienam gydyti paciento. Tokiu atveju renkasi komisija, aptaria paciento atvejį ir nutaria, koks turėtų būti tolimesnis gydymas. Šiuo atveju I. A. nebuvo pacientė, todėl neaišku, kodėl išvis reikėjo tokios komisijos“, – sakė R. Kesminas.

Pasak pašnekovo, vėliau paaiškėjo, kad Psichikos sveikatos centro vedėja tarnybiniame rašte buvo parašiusi, jog yra objektyvūs duomenys dėl psichinės sveikatos problemų įtarimų, o gydytojos byloje buvo įrašyta apie neva nepakankamą psichinę sveikatą. Po metų, kai pasikeitė administracija, šis įrašas iškart buvo panaikintas.

„Kreipėmės į teismus ir padavėme ieškinį prieš adminsitraciją, kuri, mūsų manymu, elgėsi ne pagal kolektyvinę sutartį ir pažeidė darbo kodeksą. Kitas ieškinys buvo prieš Psichikos sveikatos centro vedėją, kuri pažemino darbuotojos garbę ir orumą, padarė išvadas apie psichinę sveikatą, nors jokios patikros nebuvo. Be to, ji pareikalavo kreiptis į jos kabinetą, tai irgi etikos ir psichiatro pažeidimas, nes psichiatras negali reikalauti, kad pacientas ateitų būtent pas jį. Trečia, ji pagrasino, kad neatėjus kreipsis į institucijas, o tai yra prievartinė psichiatrija.

Šiuo atveju ji ne tik grasino, bet ir vykdė prievartinę psichiatriją, kai parašė pareiškimą apie neva esančius objektyvius duomenis apie nepakankamą psichinę sveikatą“, – kalbėjo R. Kesminas.

Teismas išaiškino, kad vedėja nežinojo tikrosios gydytojos sveikatos būklės, todėl laikoma, kad ją apšmeižė, taip pažeidė garbę ir orumą, priteista ir piniginė kompensacija. Visgi atmetė gydytojų profsąjungos iškeltą viešo atsiprašymo reikalavimą kaip perteklinį.

„Taigi, iš esmės teismas pripažino, kad toks elgesys yra neleistinas. Visgi vedėja toliau dirba Antakalnio poliklinikoje“, – sakė pašnekovas.

Jo teigimu, į susirinkimą vedėja neva, kaip pati sakė, buvo pakviesta neva teikti psichologinę pagalbą.

„Tačiau, kai direktorius pasakė, kad gali nusižudyti, su juo nebuvo net pasikalbėta. Vadinasi, panašu, jog viskas buvo cirkas, buvo sutarta su administracija, kad ji užsipuls darbuotoją“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak R. Kesmino, tokių prievartinės psichiatrijos taikymo atvejų Lietuvoje yra ir daugiau, todėl būtina jiems užkirsti kelią. Be to, pasak pašnekovo, buvusi poliklinikos administracija visą šį konfliktą norėjo paversti į dviejų moterų nesutarimus, o ne didesnę problemą.

„Kodėl tai svarbu – tai yra prievartinės psichiatrijos atgaivinimas, kas būdavo sovietmečiu. Pradėjus aiškintis sužinojome apie kitus atvejus – vienos įstaigos direktorius buvo iškvietęs slaugytojai greitosios pagalbos medikus, kurie išvežė ją į psichiatrijos ligoninę.

Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo planuota, nes įstaigos vadovas likus kelioms dienoms iki darbuotojos uždarymo ligoninėje, skambino direktoriui informuoti, kad bus toks atvejis. Tai reiškia, kad jau vyksta prievartinės psichiatrijos naudojimas. Turime užkirsti tam kelią“, – bylos svarbą įvardijo R. Kesminas.

Dėl komentaro kreipėmės į Antakalnio poliklinikos komunikacijos atstovę. Komentare teigiama, kad Antakalnio poliklinika šioje situacijoje dalyvavo tik trumpą laikotarpį, nes darbuotoja, suradus kompromisą, visų savo reikalavimų Antakalnio poliklinikos atžvilgiu atsisakė.

„Jūsų minimoje situacijoje, mūsų žiniomis, buvo nagrinėjamas civilinis ginčas tarp dviejų asmenų, Antakalnio poliklinika nebuvo šio proceso šalimi, todėl plačiau pasisakyti negali.

Abi ginče dalyvavusios darbuotojos ir toliau dirba Antakalnio poliklinikoje, Jūsų paminėta situacija buvo įvertinta ir priimti reikiami sprendimai. Kaip minėjome, duomenų apie dviejų fizinių asmenų civilinį ginčą neturime, nes Antakalnio poliklinika jame nedalyvavo“, – komentavo administracija.