Birželio 11–12 dienomis vyksiančioje EBIT konferencijoje bus pristatyta unikali iniciatyva – organizacijos „Stiprūs kartu“ ir Lietuvos vienaragių asociacijos bendras projektas, tarptautinis gynybinės galios tyrimas. Kaip teigia vienas iš pranešėjų EBIT konferencijoje Edmundas Jakilaitis, šio tyrimo reikšmė Lietuvai yra fundamentali, tyrimas turi nubrėžti kryptį Lietuvos saugumui ne metams, o artimiausiems dešimtmečiams.
„Tyrimo tikslas – išanalizuoti geriausią pasaulio patirtį organizuojant visuotinės gynybos sistemą. Tai sistema, kurioje kiekvienas pilietis, organizacija ir institucija turi aiškiai apibrėžtą vaidmenį krizės, karo ar stichinių nelaimių akivaizdoje“, – aiškina organizacijos „Stiprūs kartu“ vadovas E. Jakilaitis.
Kodėl pasirinktos būtent šios valstybės?
Analizei pasirinkti keturi esminiai pavyzdžiai: Suomija, Šveicarija, Izraelis ir Pietų Korėja. Nors pasaulyje yra ir kitų puikiai organizuotų sistemų (pavyzdžiui, Singapūras), tyrėjai sąmoningai susikoncentravo į demokratines valstybes, todėl Singapūras liko nuošalyje, o jo vietą užėmė Pietų Korėja.
Kaip pasakoja E. Jakilaitis, tyrimą atlieka Vašingtone įsikūręs „New Generation Warfare Centre“. Šis centras Lietuvoje nėra naujokas – būtent jų ankstesnis gynybinės galios tyrimas tapo svarbiu įrodymu sprendimų priėmėjams ir visuomenei, kad gynybos finansavimą Lietuvoje būtina didinti iki 5 proc. BVP.
„Tuometinis modeliavimas aiškiai parodė, kad be tokio finansavimo Lietuva būtų nepajėgusi atsilaikyti reikiamo laikotarpio prieš galimą Rusijos Federacijos puolimą“, – pabrėžia pašnekovas.
Nuo kariuomenės prie visos valstybės įtraukimo
Šis naujas tyrimas žengia dar toliau. E. Jakilaičio teigimu, anksčiau buvo fokusuojamasi tik į šalies kariuomenę, dabar bus modeliuojama situacija, kuomet įtraukiama visa valstybė: jos institucijos, organizacijos, verslas ir paprasti žmonės.
Kalbėdamas apie visuotinę gynybą, E. Jakilaitis pažymi, kad Europoje ryškiausi pavyzdžiai yra Suomija ir Šveicarija, o tam tikra prasme – ir Izraelis (jei jį traktuotume kaip Europos dalį). Žvelgiant plačiau, pasaulyje „fantastiškai“ tokias sistemas yra organizavęs Singapūras bei Pietų Korėja.
Visgi tyrėjų komanda priėmė strateginį sprendimą – kadangi Lietuvai aktualiausi būtent demokratiniai valstybės valdymo modeliai, Singapūras buvo paliktas nuošalyje, o pagrindinis dėmesys bus skiriamas Pietų Korėjos atvejui analizuoti.
Atsižvelgiant į Lietuvos teisinę sistemą ir visuomenės parengtumą, E. Jakilaičio teigimu, bus pateiktas pirminis pasiūlymas, kaip turėtų veikti mūsų visuotinė gynyba. Vėliau bus laukiama verslo bei kitų organizacijų įžvalgų, o galutinis strategijos variantas bus pristatytas rudenį.
Tyrimas – kompetentingas ir brangus
Pats pirmasis tyrimo pristatymas per EBIT konferenciją žada būti išskirtinis. Į mūsų šalį atvyksta buvęs Suomijos kariuomenės vadas, buvęs Izraelio kariuomenės generolas, buvęs Pietų Korėjos generolas, Švedijos visuomeninės organizacijos, atsakingos už visuotinę gynybą, vadovas.
„Tai iš tiesų bus įspūdingas pristatymas – nieko panašaus dar niekada nėra buvę, kad nevyriausybinė iniciatyva apimtų tokią milžinišką pasaulio kompetencijų analizę ir ją koncentruotai pateiktų Lietuvos auditorijai“, – tvirtina pašnekovas.
„Stiprūs kartu“ vadovas mano, kad visuotinė gynyba Lietuvoje tam tikra prasme buvo kaip „bešeimininkis turtas“ – šalis neturėjo vienos tiesiogiai už tai atsakingos institucijos. Kariuomenė turi savo aiškius uždavinius, tačiau visuomenės indėlis į krašto gynybą gali būti labai įvairus, ne tik su ginklu rankose. O pažiūrėti, ką siūlo kitos pažangios šalys – Suomija, Šveicarija ar Izraelis, visuomet yra naudinga.
Tyrimas išties solidus ir brangus – įtraukti JAV ir Europos universitetų mokslininkai, taip pat įtraukti įvairių valstybių kariuomenių specialistai, civiliai asmenys. Pirmieji tyrimo apmatai bus pristatyti birželio 12 d. EBIT konferencijoje.
Kodėl mums to reikia?
E. Jakilaičio įsitikinimu, kalbant apie šalies gynybą, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta ne biudžeto, o aiškių vaidmenų žinojimo ir koordinuojančios lyderystės.
„Nors tam tikras funkcijas atlieka Krašto apsaugos ministerija, Nacionalinis krizių valdymo centras ar savivaldybės, bendro paveikslo, aiškaus vaizdo, kaip sistema veiktų „išsijungus“ tam tikriems elementams, mes neturime“, – teigia pašnekovas.
Tyrimo tikslas – pasiekti, kad kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo (nuo mokyklos, darželio iki gamyklos ar parduotuvės) žinotų, ką daryti krizės atveju. E. Jakilaičio teigimu, kai kuriems žmonėms niekas nesikeis – jų didžiausias indėlis bus tiesiog tęsti savo kasdienį darbą, tačiau kiti turės persiorientuoti: keisti gaminamą produkciją ar teikiamas paslaugas.
„Nors Seimas pritarė rekordiniam gynybos biudžetui, pinigai sprendžia tik dalį problemos. Kita dalis yra kompetencija ir išmintingas jų panaudojimas. Mūsų gynybinės galios tyrimo duomenys rodo optimistinę prognozę: jei Lietuva sumaniai investuos po maždaug 5 proc. BVP kasmet iki 2030 metų, valstybė po tų metų bus pasiruošusi tam tikrą laikotarpį atlaikyti masyvų priešo puolimą, kol sulauks sąjungininkų pagalbos, ir, beje, beveik neprarasti savo teritorijos. Šiuo metu esame resursų telkimo ir vienetų kūrimo stadijoje, tačiau procesai juda teisinga linkme“, – sako pašnekovas.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
