Šaltibarščiai – itin populiarus lietuvių mėgstamas vasaros (ir ne tik) patiekalas. Tam, kad toks maistas mūsų organizmui atneštų kuo daugiau naudos ir neturėtų nemalonių efektų, specialistai pataria atkreipti dėmesį į kelis aspektus.
Nors tikri šaltibarščių mėgėjai sunkiai gali sustoti ties vienu dubenėliu ir galėtų juos skanauti rytą vakarą, pasirodo, yra duomenų, kad būtent vakare tai gali nebūti pats geriausias maisto pasirinkimas.
Vakare gali per daug aktyvuoti žarnyną
„Nors kol kas tyrimų būtent šaltibarščiais nėra atlikta, bet žinome, kaip pavieniai šio patiekalo ingredientai veikia mus ir mūsų miegą. Jei daržovės veikia gana ramiai, akcentuoti reikėtų kefyrą.
Tai yra fermentuotas produktas, jame yra gausu gerųjų bakterijų, o jos gali labai aktyvuoti mūsų žarnyną ir nervų sistemą. Dėl to galime jausti diskomfortą, ilgiau virškinti ir tos ramybės nerasti. O jeigu negalime pereiti į ramybės būseną, negalime ramiai miegoti“, – komentavo iniciatyvos „Miegu“ bendraautorė dr. Eglė Karmazienė.
Ji pabrėžė, kad pats kefyras yra puikus produktas ir gerųjų bakterijų gauti mums reikia, tačiau tokiu atvejų geriau rinktis valgyti šaltibarščius pirmoje dienos pusėje.
Pasak pašnekovės, tai ypač svarbu jautresniems žmonėms, kurie kitą kartą galbūt net nepagalvoja, kad toks dalykas kaip netinkamai pasirinkta vakarienė gali turėtų įtakos poilsio kokybei.
„Pati esu labai didelė šaltibarščių mėgėja ir sustoti ties pirmu dubenėliu yra sunku – dažniausiai jei valgau, tai po du. Tai aš žinau, kad man geriau bus, jeigu juos valgysiu anksčiau, tad pasiplanuoju dieną“, – sakė E. Karmazienė.
Kam šaltibarščiai gali netikti?
Dietistė Vaida Kurpienė savo ruožtu rekomendavo atkreipti dėmesį į kefyro galiojimo datą. „Kalbant apie gerąsias bakterijas, kurios yra kefyre, reikia atminti, kad jų kiekis vos pagamintame kefyre ir jau savaitę pastovėjusiame yra skirtingas – gerųjų bakterijų kiekis mažėja su kiekviena diena“, – sakė tinklaraščio sulieknek.lt įkūrėja.
Paklausta, ar yra žmonių, kuriems šaltibarščiai vis tik nebūtų geras pasirinkimas, pavyzdžiui, netoleruojantiems laktozės, pašnekovė išskyrė kelias grupes.
„Šiaip kefyre yra nedidelis kiekis laktozės ir ją žmonės labai skirtingai ją toleruoja. Trečdalis Lietuvos gyventojų visiškai netoleruoja, bet didelė dalis toleruoja. Dar yra toks tarpinis variantas, kai žmonės netoleruoja didelio kiekio laktozės, bet po mažai gali suvalgyti.
Šaltibarščiai gali netikti tiems, kurie turi rėmenį, nes kai kuriems žmonėms pieno produktai paskatina nemalonius pojūčius. Bet tai vėlgi yra individualu. Taip pat šis maistas netinka sergantiesiems akne, nes jiems pieno produktus reikėtų riboti“, – komentavo dietistė.
Šaltibarščiai su bulvėmis – jau kaip pagrindinis patiekalas
Kai kurie baiminasi šaltibarščių dėl papildomų kalorijų, burokėliuose esančio didesnio cukraus kiekio. V. Kurpienė patikino, kad šaltibarščiai draugiški kūno linijoms.
Tačiau labai svarbus patarimas – jei valgote šaltibarščius su bulvėmis, tai dažnu atveju turėtų būti pagrindinis patiekalas.
„Jei nedaug judate, dirbate sėdimą darbą ir sekate svorio svyravimus, šaltibarščius su bulvėmis pasirinkę pietums ar vakarienei, turėkite omenyje, kad tai – pagrindinis patiekalas ir antro jau nesirinkite. Jei žmogus fiziškai aktyvus, mažo svorio, gali būti ir papildomas patiekalas“, – sakė ji.
Dietistė patarė, kad bulves geriau būtų virti su lupena: „Tuomet bulvė išlaikys reikiamą struktūrą: joje liks daugiau skaidulų, vitaminų, geležies ir kitų medžiagų. Bulves virdami įpilkite tiek vandens, kad apsemtų tik pusę bulvių, įdėkite druskos. Druska neįsiskverbs į bulvę, tačiau ji „užrakins“ bulvėje mineralus, tad iš tiek pat kalorijų gausime daugiau naudingų medžiagų.“
Pereidama prie kito svarbaus šaltibarščių komponento, V. Kurpienė patarė geriau rinktis ne specialiai šatibarščiams skirtą kefyrą: „Jis įprastai yra 5 ar 6 proc. riebumo. Tuo metu paprastame kefyre būna 2,5 proc. riebalų. Šaltibarščiai bus dar mažiau kaloringesni, jei kefyrą pakeisite pasukomis arba kefyrą atskiesite su sūriu mineraliniu vandeniu.“
Šaltibarščiams – geriausia nevirti burokėliai
Kalbėdama apie esminį šaltibarščių komponentą – burokėlius, dietistė pabrėžė, kad tai yra labai vertingas produktas. „Jie yra betaino šaltinis, kuris padidina serotonino (laimės hormono) gamybą smegenyse. Jie yra vienas iš geriausių liuteino ir zeaksantino šaltinių, kurie naudingi akių sveikatai“, – vardijo V. Kurpienė.
Burokėliai turi daug ląstelienos (4g/100g), todėl gali pagerinti virškinimą ir suaktyvinti žarnyno judesius. Pasak specialistės, šių daržovių kaloringumas yra santykinai mažas – tik 43 kcal, tačiau burokėliai turi daugiau natūralių cukrų (9 g) nei kitos daržovės.
„Todėl jie natūraliai saldūs ir mes juos mėgstame labiau nei kitas daržoves. Vertingiausia ir sočiausia šaltibarščiams naudoti nevirtus burokėlius. Svarbu juos nuskusti ir plonais šiaudeliais supjaustyti, pašlakstyti citrinos ar svarainių sultimis, galima skiestu natūraliu actu ir palaikyti apie valandą, kad pasifermentuotų bei suminkštėtų. Tuo pačiu dings ir kartus jų prieskonis.
Fermentavimui tinka ir kefyras. Jis šią daržovę suminkština, nuima kartumą, burokėliai tampa skanesni ir geriau virškinami. Naudodami fermentuotus burokėlius su maistu gausite nepalyginamai daugiau vertingų medžiagų, nei ruošdami šaltibarščius su virtais burokėliais, o ir šaltibarščiai bus daug sotesni“, – patarė V. Kurpienė.
Burokėlius galima mėginti ir paraugti – jie suminkštės, dings kartumas, bus geriau pasisavinami.
Vartojant šiuos šaltibarščius alkis užklups anksčiau
Jei jau norima pasigaminti tradicinius šaltibarščius su virtais burokėliais, dietistė įspėjo, kad tai bus greičiau įsisavinami angliavandeniai, todėl alkis gali aplankyti anksčiau.
„Jei būtinai norite tik virtus burokėlius tradicinėje sriuboje skanauti, tuomet bent jau virkite trumpiau. Kai burokėliai perverdami, jų angliavandeniai pasisavinami daug greičiau ir nors iš pradžių jausitės sotūs, tačiau greitu metu vėl kils alkis. Todėl geriau naudoti arba trumpai virtus burokėlius, kurie dar būtų išlaikę traškumą, arba fermentuotus šviežius burokėlius“, – aiškino V. Kurpienė.
Norint išlaikyti kuo didesnį patiekalo maistingumą ji taip pat rekomendavo agurkus į šaltibarščius pjaustyti su žievele, nes po ja yra daugiausiai skaidulų ir veiklių antioksidantų – skaidulos žievelėje koncentruotos, jos suteikia sotumo ir gerina žarnyno veiklą.
Pasak dietistės, jei norisi sotesnio patiekalo, į šaltibarščius galima įdėti kiaušinio, kitų baltymų. „Rekomenduočiau į šaltibarščius įsidėti šiek tiek varškės tam, kad būtų daugiau baltymų. Nes dažnai tik įsivaizduojame, kad suvalgome daug baltymų, bet iš tikrųjų yra stiklinė dvi kefyro, o visa kita – angliavandeniai. O iš kefyro didelio kiekio baltymų negausime.
Taip pat sotumo suteikia kitos daržovės. Pati į šaltibarščius mėgstu prisipjaustyti labai daug salotų, didelį kiekį svogūnų laiškų, krapų, sutarkuoti labai daug agurkų. Juokauju, kad man šaltibarščiai – salotos ir sriuba viename“, – apibendrino V. Kurpienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
