Toliau aiškinantis, kodėl gyventojai iš karto nebuvo informuoti apie jų duomenų vagystę iš Registrų centro (RC), Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) direktorės pavaduotoja Danguolė Morkūnienė sako, kad institucija tiria, ar šiuo atveju galiojusios sąlygos leido visuomenę informuoti vėliau.
Ji kartojo, kad pirminę informaciją apie incidentą inspekcija iš Registrų centro ir Migracijos departamento gavo balandžio pradžioje, vėliau ji buvo tikslinama, gegužės viduryje inspekcija savo iniciatyva pradėjo tyrimą.
Pasak jos, inspekcija Registrų centrui informuoti gyventojus apie incidentą nurodė iki gegužės 27 d.
„Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas iš tiesų numato pareigą nedelsiant informuoti asmenis apie įvykusį asmens duomenų saugumo pažeidimą, tačiau tas pats reglamentas taip pat numato, kad asmenys turėtų būti informuojami išskyrus (tuos atvejus – ELTA), jeigu tai gali pakenkti ikiteisminiam tyrimui ar nacionaliniam saugumui“, – žurnalistams penktadienį Seime sakė D. Morkūnienė.
„Šiuo atveju nurodymas ir buvo duotas informuoti asmenis iki (gegužės – ELTA) 27 dienos, (…) išskyrus jeigu tai pakenktų tyrimui arba nacionaliniam saugumui. Šiuo atveju inspekcija, kadangi tyrimą atlieka, ir vertins, ar tas informavimas laiku buvo, ar ne laiku, ir dėl to bus priimtas sprendimas“, – pridūrė ji.
Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų RC nekilnojamojo turto registro duomenų Generalinė prokuratūra paskelbė praėjusį penktadienį.
Tyrimas pradėtas balandžio 15 dieną
Vėliau ji nurodė, kad tyrimas pradėtas tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie tokį įvykį, tai yra balandžio 15 d.
D. Morkūnienės teigimu, incidentai būna skirtingi, tam tikrais atvejais informacijos apie patį incidentą atskleidimas gali trukdyti nustatyti, kas įvykdė duomenų vagystę.
„Tai gali pakenkti nustatyti tikruosius piktavalius, tiesiog skirtingai būna, šitoje vietoje toliau bus vertinama, pagrįstai ar nepagrįstai (informacija neatskleista – ELTA)“, – aiškino ji.
Duomenų inspekcijos vadovė anksčiau yra sakiusi, kad gyventojai, kurių duomenis pavogti, gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, inspekcija taip pat RC gali skirti 60 tūkst. eurų siekiančią baudą už duomenų nutekėjimą.
Tai, kad duomenų nutekinimas iš įmonės registrų pastebėtas balandžio pradžioje ir apie tai buvo informuotos institucijos, kartu – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pirmadienį teigė iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas.
Kritikos dėl to, kad visuomenė apie incidentą buvo informuota per vėlai, sulaukė ir premjerė Inga Ruginienė, ir ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
I. Ruginienė šią savaitę sakė, kad visuomenei apie tai negalėjo būti pranešta, nes tyrimą buvo pradėjusi ir kontroliavo Generalinė prokuratūra, kuri teigė, kad tam tikros informacijos atskleidimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Visgi prezidentas Gitanas Nausėda kritikavo šią premjerės poziciją ir sakė, kad visuomenė turėjo būti informuota, nes, pasak jo, jokio Generalinės prokuratūros draudimo skelbti šią informaciją nebuvo.
Prokuratūra Eltai nurodė, kad ankstyvoje tyrimo stadijoje informacijos viešinimas galėjo apsunkinti procesinius veiksmus arba net padaryti negalimu duomenų, būtinų faktinių aplinkybių nustatymui, rinkimą.
