Zackary Robert Banegas gyvenimo istorija apima skirtingus žemynus, kultūras ir patirtis, kurios formavo jo tapatybę. Užaugęs tarp Minesotos ir Kalifornijos rezervato, jis nuo mažens gyveno tarp dviejų labai skirtingų pasaulių – amerikietiškos kasdienybės ir kumėjajų genties tradicijų. Anot pašnekovo, šios patirtys padėjo geriau suprasti savo šaknis ir ryšį su bendruomene.
Baigęs mokyklą jis grįžo į Kaliforniją, kur siekė stiprinti ryšį su savo gentimi, tačiau vėliau jo gyvenimas pasisuko kelionių ir snieglenčių sporto kryptimi. Lemtinga pažintis su lietuve Sardinijoje atvedė jį į Lietuvą, kur jis kuria naują gyvenimo etapą. Šiandien Vilniuje Zackary ir žmona laukia šeimos pagausėjimo.
Tarp Minesotos triukšmo ir Kalifornijos rezervato
Zackary Robert Banegas – 33 metų kumėjajų genties atstovas iš San Diego, Kalifornijos. Nors jis gimė Kalifornijoje, didžiąją vaikystės dalį praleido Maple Grove mieste, Minesotoje.
Tėvams išsiskyrus, Zackary augo su mama, tačiau nuo aštuonerių metų kiekvieną vasarą ir per šventes jis vykdavo į Kaliforniją, kur laiką leisdavo su tėvu, broliais ir genties bendruomene rezervate.
Pasak Zackary, vaikystėje jis patyrė du labai skirtingus gyvenimo būdus. Minesotoje jo kasdienybė priminė tipišką amerikietišką vaikystę – mokykla, taekwondo treniruotės, namų darbai ir vaizdo žaidimai.
Tuo tarpu Kalifornijoje jo laukė visiškai kitokia aplinka: didžiuliai pramogų parkai, rezervato gyvenimas ir artimas ryšys su giminėmis bei gimtąja kultūra.
„Palyginti su Minesota, Kalifornija buvo laukinis pasaulis – nuo milžiniškų pramogų parkų iki neprijaukintų šunų, tarantulų ir pusbrolių rezervate“, – pasakoja Zackary.
Baigęs vidurinę mokyklą, Zackary nusprendė grįžti į Kaliforniją. Jo tikslas buvo sustiprinti ryšį su tėvu ir geriau pažinti savo genties kultūrą bei bendruomenę rezervate.
Persikėlęs į San Diegą, jis metus studijavo universitete, tačiau netrukus suprato, kad jį labiausiai domina pažintys su žmonėmis iš įvairių pasaulio šalių. Būtent šis atvirumas kitoms kultūroms pakeitė jo gyvenimo kryptį.
Kelionės ir bendravimas su tarptautine bendruomene galiausiai atvedė prie lemtingos pažinties Sardinijoje, kur Zackary sutiko savo būsimą lietuvę žmoną.
„Labiau susidomėjau žmonėmis, kuriuos sutikau iš kitų šalių, ne iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Būtent tai galiausiai atvedė mane prie pažinties su mano nuostabia lietuve žmona Sardinijoje“, – pasakoja Zackary.
Rezervato kasdienybė: bendruomenė, gamta ir laisvė
Kumėjajų genties rezervate gyvenimas stipriai skiriasi nuo daugelio žmonių įsivaizduojamos kasdienybės. Pašnekovas pasakoja, kad bendruomenė yra glaudžiai susijusi giminystės ryšiais – kaimynai dažnai yra pusbroliai, dėdės, tetos ar kiti artimi giminaičiai. Toks gyvenimo būdas suteikia stiprų saugumo jausmą ir priklausymą bendruomenei, nes rezervate gyvena tik genties nariai.
„Tai neįtikėtina dovana būti apsuptam visos savo šeimos. Kiekvienas kaimynas yra tiesioginis ar tolimesnis pusbrolis, dėdė, teta ar net vienas iš tėvų giminaičių“, – dalinasi jis.
Rezervatą supa menkai urbanizuota aukštumų dykuma, kurioje gamta diktuoja savo taisykles. Vienas iš išskirtinių šios vietovės bruožų, pasak Zackary, yra vadinamieji „rez dogs“ (rezervato šunys). Tai laisvai klajojantys įvairių veislių šunys, kurie į rezervatą pateko skirtingais keliais: vieni buvo palikti šeimininkų, kiti priklauso vietos gyventojams, leidžiantiems jiems nevaržomai judėti po apylinkes.
Nors dažniausiai šunų būriai tiesiog ieško maisto ar vandens, kartais jie tampa rimtu iššūkiu vietos bendruomenei. Didesni ar alkani būriai gali elgtis agresyviai ir kelti pavojų tiek gyvuliams, tiek žmonėms.
„Kai kuriais atvejais jie puola gyvulius, kitus šunis ar net genties narius, ypač jei būrys yra pakankamai didelis arba alkanas“, – sako pašnekovas.
Kumėjajų tradicijos: nuo Paukščių dainų iki ypatingų atsisveikinimo apeigų
Pasak Zackary, Amerikos indėnų kultūra dažnai lieka nepastebėta platesnėje JAV visuomenėje, tačiau jo gimtojoje kumėjajų gentyje iki šiol išsaugota nemažai unikalių tradicijų. Nors ipajų kalba šiandien kalba tik nedaugelis žmonių, ji vis dar gyva tradicinėse Paukščių dainose. Šiose dainose pasakojamos genties sukūrimo istorijos, perduodamos vertybės ir žinios apie protėvių gyvenimą.
Viena svarbiausių metų švenčių yra „The Gathering“ (liet. Susibūrimas), vykstantis pirmąją rugsėjo savaitę, kai kumėjajų bendruomenė žymi Naujuosius metus.
Šventės metu vyksta tradicinių šokių varžybos, mugės, bendruomenės susitikimai, ragaujamas tradicinis maistas ir žaidžiami senieji genčių žaidimai. Vienas jų – „peon“, kuriame dvi komandos varžosi dėl gebėjimo pergudrauti varžovą naudojant kojoto kaulus.
„Kiekvienas rezervatas ar gentis savo šventę rengia skirtingą dieną, todėl šventiniai renginiai dažnai tęsiasi ir kelias dienas iš eilės“, – dalinasi Zackary.
Bendruomenėje išlikusios ir senosios kulinarinės tradicijos. Vienu seniausių patiekalų laikomas „shawii“ – iš gilių gaminama košė, kurios paruošimas reikalauja daug laiko ir kruopštumo. Išskirtinę vietą kultūroje užima ir atsisveikinimo su mirusiaisiais papročiai.
Kumėjajų tikėjime manoma, kad mirusiojo dvasiai būtina leisti ramiai tęsti savo kelionę, todėl po mirties surenkami ir sudeginami velionio daiktai.
Meilės ir kelionių išbandymai skirtinguose žemynuose
Pašnekovas pasakoja, kad siekdamas tapti laisvojo stiliaus snieglenčių instruktoriumi jis išvyko į Kanadą, kur praleido žiemos sezoną mokydamasis ir siekdamas įgyti profesinį sertifikatą.
Vėliau treniruotes tęsė ne tik Kanadoje, bet ir Naujojoje Zelandijoje. Tuo metu jo ir lietuvės Faustės santykiams teko nemažai išbandymų. Dėl vizų apribojimų pora negalėjo ilgai gyventi kartu, todėl pradėjo ieškoti šalies, kurioje galėtų kurti bendrą ateitį.
Svarstyti buvo keli variantai – Japonija, Kanada ir Švedija. Nors Zackary buvo sulaukęs darbo pasiūlymo Japonijoje, netikėta tėvo mirtis pakeitė planus.
Galiausiai pora pasirinko Europą, tačiau netrukus Faustei gavus Kanados darbo ir kelionių vizą, abu persikėlė į Vankuverį. Būtent tuo metu įvykusi COVID-19 pandemija, leido porai daugiau praleisti laiko drauge.
„Mums tai buvo geriausias įmanomas scenarijus, nes galėjome būti kartu“, – dalinasi Zackary.
Pasibaigus COVID-19 pandemijai, Zackary ir Faustė vėl buvo priversti grįžti į gimtąsias šalis ir gyventi atskirai. Būtent tada Zackary nusprendė žengti svarbų žingsnį ir suplanuoti sužadėtuves Lietuvoje.
Pašnekovas dalinasi, kad tobulam pasipiršimui buvo suplanuota vieta Palangos paplūdimyje. Nors visą savaitgalį pajūryje šniokštęs lietus sugriovė kruopščiai planuotą akimirka, vis dėlto tai nesutrukdė svarbiausiam gyvenimo klausimui nuskambėti – Zackary netikėtai pasipiršo Faustei išsinuomotuose apartamentuose.
Augintinis, įveikęs žemynus
Anot pašnekovo, gyvūnai visada buvo svarbi gyvenimo dalis. Nuo vaikystės Zackary supo skirtingi gyvūnai, o ryškiausias jo patirties momentas tapo susitikimas su rezervato kalyte Stormy – didelės Pirėnų kalnų šunų veislės atstove, kuri greitai tapo šeimos dalimi. Šis susitikimas greitai peraugo į stiprų ryšį, dėl kurio jie abu nusprendė, kad šuo turi tapti jų šeimos dalimi.
„Ji pati pasirinko žmones ir labai greitai tapo mūsų šeimos dalimi“, – sako pašnekovas.
Iš sudėtingos aplinkos rezervate prasidėjo jos kelias, kuris netrukus virto ne tik gelbėjimo istorija, bet ir kantrybės reikalaujančiu pasiruošimu kelionei į kitą žemyną.
Stormy iš Kalifornijos buvo nuskraidinta į Amsterdamą, o iš ten jos kelionė tęsėsi per Vokietiją – kol galiausiai keltu ji pasiekė Klaipėdą. Pašnekovas juokauja, kad tiek, kiek kainavo parsigabenti augintinę, galima būtų nusipirkti gerą kelionę. Tačiau dabar patirtą nepriežiūrą rezervate keičia ilgi pasivaikščiojimai Vilniaus gatvėse.
„Ji greitai tapo mūsų šeimos dalimi ir atrodė, lyg visada būtų su mumis keliavusi“, – sako jis.
Nuo JAV iki šeimos Lietuvoje
Paklaustas, kas atvedė į Lietuvą, Zackary nelaukdamas atsako – meilė. Iki pažinties su žmona jis apie Lietuvą nebuvo girdėjęs, tačiau persikėlęs čia netikėtai atrado daug panašumų su vieta, kurioje užaugo. Lygumos, miškai ir šaltos žiemos Zackary nebuvo svetima, todėl prisitaikymas Lietuvoje buvo gan greitas procesas.
„Žiemos būdavo atšiaurios, kasmet siekdavo -30 laipsnių, o vasaros būdavo drėgnos. Kitaip sakant, Lietuvoje jaučiuosi kaip namie, klimatas ir metų laikai tokie, prie kokių buvau pripratęs“, – dalinasi pašnekovas.
Vis dėlto labiausiai Zackary žavi Lietuvos istorija. Skirtingai nei Jungtinėse Valstijose, čia gausu šimtmečius menančių pastatų, pilių ir istorinių vietų. Pasak pašnekovo, jis atrado tam tikrų panašumų tarp senųjų lietuvių pagoniškų tradicijų ir Amerikos indėnų tikėjimų, kuriuose svarbus ryšys su gamta bei protėvių palikimu.
„Man didžiausią įspūdį daro Lietuvos istorija. Amerikoje nėra šimtų metų senumo pilių, o tarp senųjų lietuvių ir Amerikos indėnų tradicijų randu daugiau panašumų, nei galėjau tikėtis“, – sako Zackary.
Tarp atradimų pašnekovas priduria ir lietuvišką virtuvę, kurioje atrado savo mėgstamų patiekalų bei nustebinusius lietuvių valgymo įpročius. Zackary nuo vaikystės mėgo blynus, tačiau Lietuvoje jį nustebino tai, kad įvairiausi blynų patiekalai čia valgomi bet kuriuo dienos metu.
„Lietuvoje man labai patinka tai, kad jų galima valgyti bet kuriuo dienos metu“, – sako jis.
Tarp mėgstamiausių patiekalų pirmąją vietą užima varškėčiai su braškių uogiene. Pašnekovas taip pat išskiria šakotį ir varškės spurgas, kurie tapo vienais mėgstamiausių lietuviškų skanėstų.
Paklaustas apie ateities planus, Zackary neabejoja – Lietuva jau tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi. Kartu su žmona jie prieš kelerius metus įsigijo namus Vilniuje, o netrukus jų šeima sulauks svarbaus gyvenimo įvykio – pirmagimės dukros. Pašnekovas džiaugiasi, kad dukra augs pažindama abi savo šeimos kultūras – lietuvišką ir Amerikos indėnų.
„Tai įdomi ateitis, į kurią žiūriu labai nekantriai, ir nekantrauju pamatyti, ką ji atneš mano šeimai“, – pasakoja Zackary.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
