Aidas Apalianskas
Ar įmanoma, kad viena svarbiausių užuominų apie žmogaus smegenų evoliuciją visada buvo prieš akis – tiesiog mūsų rankose?
Nauji tyrimai rodo, kad tam tikras pirštų ilgio santykis gali atspindėti procesus, vykstančius smegenims dar vystantis gimdoje.
Mokslininkai daug metų domisi, kaip ir kodėl žmonių smegenys tapo tokios didelės ir sudėtingos, lyginant su kitomis primatų rūšimis. Vienas iš galimų atsakymų veda į labai ankstyvą vystymosi etapą – laiką, kai vaisius dar tik formuojasi motinos įsčiose.
Kas yra 2D:4D pirštų santykis?
Tyrėjai ypatingą dėmesį skiria dviejų pirštų ilgiui – smiliaus ir bevardžio. Jų ilgis tarpusavyje lyginamas ir vadinamas 2D:4D santykiu.
Manoma, kad šis santykis atspindi, kokiems lytiniams hormonams vaisius buvo veikiamas prieš gimimą.
Šis rodiklis nėra tobulas ir tiesiogiai hormonų nepamatuoja, tačiau laikomas naudingu netiesioginiu pėdsaku, kuriuo remiantis galima spėti apie ankstyvus biologinius procesus. Būtent todėl jis taip domina evoliucijos ir vystymosi tyrėjus.
Naujausiame darbe mokslininkai išmatavo 225 naujagimių rankas netrukus po gimimo ir apskaičiavo jų 2D:4D santykį. Tuo pačiu buvo matuojamas ir galvos apimtis – dažnai naudojamas naujagimių smegenų dydžio rodiklis.
Analizuodami duomenis tyrėjai nevertino atskirų vaikų, o ieškojo bendrų dėsningumų visoje grupėje. Berniukams pastebėta, kad didesnis 2D:4D santykis dažniau sutapo su didesne galvos apimtimi. Mergaitėms tokios sąsajos neaptikta.
Svarbu pabrėžti, kad tai – tik statistinis ryšys. Tai nereiškia, kad pirštų ilgis lemia smegenų dydį, o juo labiau – intelektą. Tyrimas tik rodo, jog galbūt tas pats hormonų fonas gimdoje formavo ir pirštus, ir smegenis.
Estrogenizuoto žmogbeždžionės hipotezė
Šis darbas sustiprina vadinamąją estrogenizuoto žmogbeždžionės hipotezę. Ji teigia, kad tam tikri vaisiaus laikotarpio lytinių hormonų deriniai galėjo prisidėti prie neproporcingai didelių ir sudėtingų žmonių smegenų atsiradimo, lyginant su kitais primatais.
Hipotezė nėra įrodytas faktas – tai mokslinė idėja, kurią nuolat tikrina nauji tyrimai. Kitas svarbus principas: vien tai, kad du reiškiniai dažnai pasitaiko kartu, dar neįrodo, jog vienas sukelia kitą.
Nors pirštų ilgis skamba intriguojančiai, šis tyrimas nieko nesako apie konkretaus žmogaus protinius gebėjimus. Smegenų vystymąsi lemia tūkstančiai genų, mityba, aplinka, stresas, miegas, ugdymas ir daugybė patirčių viso gyvenimo metu.
Vienas tyrimas taip pat nėra galutinis atsakymas. Tik pakartojus panašius eksperimentus nepriklausomose grupėse ir gavus panašius rezultatus, mokslininkų pasitikėjimas tokiais ryšiais sustiprėja.
Vis dėlto šie duomenys suteikia dar vieną smulkią, bet reikšmingą dėlionės detalę bandant suprasti, kaip per milijonus metų formavosi žmogaus smegenys. Kartais būtent tokios smulkmenos – kaip dviejų pirštų ilgis – atveria naujas kryptis sudėtingiausio mums žinomo organo istorijai tirti.
