Padėjo stirnoms saugiai grįžti į namus
Antradienį, 10 val. 41 min. gautas pranešimas, kad Marijampolės savivaldybėje, Puskelnių kaimo Kauno gatvėje patvinusiame lauke stirna įstrigusi į ledą. Atvykus ugniagesiams-gelbėtojams, stirna ištraukta ir nunešta į saugią vietą.
Iškvietimų dėl stirnų gelbėtojams tenka sulaukti ne taip ir retai. Dar sausio 30 d. PAGD skelbė apie P. Vileišio gatvėje, Vilniuje, į metalinę tvorą įsipainiojusią ir rimtai susižalojusią jauną stirną.
„Ačiū Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos ugniagesiams gelbėtojams, kurie dar kartą įrodė, kad jų darbas, tai ne tik kova su ugnimi, bet ir besąlygiška pagarba kiekvienai gyvybei. Jie ne tik išlaisvino stirną iš metalinių gniaužtų, bet ir pasirūpino, kad sužeistas gyvūnas jaustųsi saugus, kol sulauks gyvūnų globos specialistų. Visi labai tikimės, kad sužalojimai sugis ir ji galės sugrįžti ten, kur jos namai, į mišką“, – tąkart skelbė PAGD atstovai savo „Facebook“ paskyroje.
Vasario pradžioje pagalbos prireikė ir Vilniuje, Tarandės mikrorajone aptiktam sužeistam stirniukui. Jauna patelė su didele žaizda nugaroje ant sniego išgulėjo mažiausiai 4,5 valandos, kol neabejingi vietiniai gyventojai ištiesė jai pagalbos ranką. Stirniukas buvo nuvežtas į Laukinių gyvūnų globos centrą, dirbantį visą parą.
Gelbėti galime tik nuo žmogaus veiklos ir aplinkos pokyčių nukentėjusius laukinius gyvūnus
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (AAD) nurodo, kad, radus sužeistą laukinį gyvūną, pirmiausia svarbu įsitikinti, ar jam tikrai reikalinga žmogaus pagalba. Norint įsitikinti, ar gyvūnas tikrai sužeistas, sergantis, rekomenduojama pasikonsultuoti su LSMU Laukinių gyvūnų globos centro specialistais tel. +370 605 72837 (visą parą). Jeigu esate visiškai tikri, kad pagalba būtina – skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112.
Gamtosaugininkai įspėja, kad gyventojams nederėtų skubėti patiems gelbėti laukinių gyvūnų. Remiantis AAD rekomendacijomis, „jeigu norime padėti gamtai, nedaryti jai žalos ir nepakenkti ekosistemai, turime gelbėti tik nuo žmogaus veiklos ar aplinkos pokyčių nukentėjusius laukinius gyvūnus. Laukiniai gyvūnai turi būti laisvėje, todėl bet koks kišimasis turėtų būti minimalus ir pagrįstas būtinybe“.
Pavyzdžiui, Tarandės mikrorajone išgelbėjus stirniuką, gyventojai netrukus pastebėjo, kad į tą vietą, kurioje gulėjo sužeistas stirniukas, dažnai sugrįždavo jo mama, uostinėdama jauniklio išgulėtą sniegą, taip jo ieškodama. Taigi, dingęs stirniukas kitam gyvūnui sukėlė daug streso ir vertė stirną sugrįžti į jai nenatūralią aplinką. Nors mažojo stirniuko būklę pavyko stabilizuoti, gelbėtojams daugiau nerimo kėlė jo mamos elgesys. Apie tai rašėme čia.
AAD rekomendacijose pažymima, kad „gamtoje veikia natūralios atrankos principai, kurie užtikrina stipriausių ir prisitaikiusių individų išlikimą. Pavyzdžiui, jei padedama išgyventi silpnesniems individams, tai gali turėti neigiamą poveikį visai populiacijai“.
Kada laukiniam gyvūnui tikrai reikalinga žmogaus pagalba?
AAD nurodo, kada laukiniam gyvūnui tikrai reikia pagalbos:
-
Gyvūnas yra įstrigęs, pavyzdžiui, įsipainiojęs į tinklą, vielą ar kitą kliūtį ir negali pats išsilaisvinti.
-
Matomi sužeidimai, pavyzdžiui, kraujavimas, patinimas, žaizdos, lūžę kaulai ar pan.
-
Ant gyvūno kūno matomi akivaizdūs ligos požymiai (nuplikimas, kailio slinkimas ar kt.).
-
Neįprasta kūno padėtis, šlubavimas, negalėjimas vaikščioti ar skristi.
-
Labai sulysęs, matoma kaulų struktūra.
-
Aplink gyvūną matosi daug musių, ant kūno matomos lervos, daugybė erkių ar kitų parazitų.
-
Padažnėjęs arba labai lėtas kvėpavimas. Girdimas švokštimas ar kitas nenormalus kvėpavimo garsas. Gyvūnas gali skleisti neįprastus garsus, jei jaučia skausmą ar diskomfortą.
-
Elgiasi nenatūraliai, yra vangus, nejuda arba juda neįprastai, nebėga nuo žmogaus, nors įprastai turėtų tai daryti.
-
Gyvūnas randamas jam nebūdingoje aplinkoje, pavyzdžiui, naktinis gyvūnas pastebimas dieną, vandens gyvūnas – sausumoje ar kt.
-
Gyvūno jauniklis randamas šalia negyvos motinos.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
