Lukas Starkus
Vasaros pabaigoje, kai naktys tampa vėsesnės, dažniau lyja, o šiltnamiuose ilgiau laikosi drėgmė, pomidorų augintojai susiduria su viena pavojingiausių šių augalų ligų – pomidorų maru. Sodininkė Roma Valutkevičienė įspėja, kad laiku nepastebėta liga vos per kelias dienas gali sunaikinti didelę dalį derliaus.
Sodininkė Roma patarė, kaip kovoti su pomidorų maru (nuotr. Pexels/iStock/asm. archyvo)
Vis dėlto, tinkamai prižiūrint pomidorus ir iš anksto imantis profilaktinių priemonių, šios ligos galima išvengti.
Derlių gali sunaikinti per kelias dienas
Pomidorų maras, dar vadinamas fitoftoroze, yra grybinė liga. Pasak R. Valutkevičienės, tai viena pavojingiausių pomidorų ligų, nes ji gali išplisti itin greitai.
„Ji labai staigiai, vos per dvi ar tris dienas gali sunaikinti derlių“, – perspėja sodininkė.
Ligos sukėlėjai gali būti atnešami iš aplinkinių laukų, o rizika padidėja, jeigu netoliese auginamos bulvės. Jie taip pat gali išlikti dirvožemyje, o laistant kartu su vandens purslais patekti ant augalų lapų.
Ypač palankios sąlygos ligai susidaro liepos pabaigoje ir rugpjūtį, kai naktys atvėsta, dažniau lyja, o oro drėgmė smarkiai padidėja.
„Kai naktimis temperatūra nukrinta maždaug iki 15 laipsnių, prasideda lietūs, o drėgmė pakyla net iki 90 procentų, šiltnamyje susidaro kondensatas ir lapai sudrėksta.
Grybo sporoms patekus ant drėgno lapo, jos per septynias ar aštuonias valandas gali įsiskverbti į jo vidų ir pradėti savo juodą darbą“, – pasakoja pašnekovė.
Išduoda tamsios, šlapios dėmės
Vienas pirmųjų pomidorų maro požymių – ant lapų ir stiebų atsiradusios tamsios, tarytum šlapios dėmės. Apatinėje lapų pusėje kartais galima pastebėti ir balkšvų apnašų.
Iš pradžių patys vaisiai gali atrodyti sveiki, tačiau tai dar nereiškia, kad liga jų nepalietė.
„Ant pomidorų vaisių kurį laiką gali nieko nesimatyti – atrodo, kad jie gražūs. Tačiau iš tikrųjų jau gali būti pažeisti.
Po trijų ar keturių dienų dėmės atsiranda ir ant vaisių. Net jeigu juos nuskintumėte, grybas jau gali būti patekęs į jų vidų“, – aiškina R. Valutkevičienė.
Būtent dėl tokio greito ligos plitimo sodininkė ragina nelaukti pirmųjų požymių, o pomidorų apsauga pasirūpinti iš anksto.
Svarbiausia – drėgmės kontrolė
Pasak pašnekovės, pomidorų maro profilaktika prasideda dar ruošiant dirvožemį ir sodinant augalus. Į dirvą galima įterpti naudingųjų mikroorganizmų, pavyzdžiui, trichodermos grybų.
„Trichoderma apsigyvena dirvožemyje ir padeda saugoti augalus, kad ligų sukėlėjai iš žemės nepakiltų ant jų“, – sako ji.
Svarbu pomidorų nesusodinti pernelyg tankiai, laiku genėti lapus ir pasirūpinti, kad tarp augalų laisvai judėtų oras. Šiltnamyje neturėtų ilgai laikytis drėgmė, o sušlapę lapai turi kuo greičiau nudžiūti.
Ne mažiau svarbus ir tinkamas laistymas. Vandenį reikėtų pilti tik prie augalo šaknų, stengiantis nesušlapinti lapų ir stiebų. Tam ypač tinka lašelinė laistymo sistema.
„Svarbiausia kontroliuoti drėgmę. Nereikėtų ateiti su žarna ir aplieti visų lapų. Laistyti reikia tik prie šaknų ir atsargiai. Šiais laikais geriausia įsirengti lašelinį laistymą, kai vanduo po truputį laša prie kiekvieno pomidoro“, – pataria sodininkė.
Pataria nepamiršti mulčio
Dar viena naudinga profilaktikos priemonė – dirvos mulčiavimas nupjauta žole, šienu arba šiaudais. Mulčias ne tik padeda išlaikyti drėgmę dirvožemyje, bet ir neleidžia laistant vandens purslams kartu su dirvožemio dalelėmis patekti ant apatinių augalo lapų.
„Žemę labai svarbu mulčiuoti nuo pat birželio. Tuomet laistant vanduo neištaško dirvožemio, o kartu susidaro palankios sąlygos naudingiesiems mikroorganizmams. Mulčias apsaugo dirvą ir sumažina tikimybę, kad ligos sukėlėjai pateks ant augalo“, – aiškina R. Valutkevičienė.
Profilaktiškai gali būti naudojamos ir mikrobiologinės priemonės, kurių sudėtyje yra naudingųjų bakterijų ar grybų. Pašnekovė išskyrė šieno lazdelę ir trichodermą.
„Gamtoje yra gerųjų bakterijų ir grybų, kurie kovoja su fitoftora. Šieno lazdele naudinga purkšti lapus, nes ji juos kolonizuoja ir nebijo saulės taip, kaip trichoderma. Trichoderma labiau tinka dirvožemiui purkšti ar laistyti“, – sako sodininkė.
Jos teigimu, tokias priemones reikėtų naudoti reguliariai, laikantis gamintojo instrukcijų. Purškiant svarbu nepamiršti apatinės lapų pusės, nes būtent ten liga gali pradėti plisti nepastebėta.
Ką daryti pamačius pirmąsias dėmes?
Jeigu liga pastebima dar pradžioje, bent jau dalį derliaus tikrai galima išgelbėti. Pirmiausia reikėtų pašalinti visus aiškiai pažeistus lapus ir vaisius.
„Atėjus į šiltnamį ir pačioje pradžioje pamačius dėmes, išsigąsti nereikėtų – išgelbėti augalus dar įmanoma. Reikia nuskinti visus pažeistus lapus ir akivaizdžiai pažeistus pomidorus, pašalinti viską, kas pajuodavę“, – sako pašnekovė.
Tačiau ligai jau prasidėjus biologinių priemonių gali nebepakakti. Tokiais atvejais naudojami augalams skirti fungicidai, tačiau sodininkė pabrėžė, kad juos būtina naudoti tiksliai pagal instrukciją.
Ypač svarbu laikytis nurodyto laukimo laikotarpio – laiko, kuris turi praeiti nuo augalų nupurškimo iki vaisių skynimo ir valgymo.
„Būtina skaityti instrukciją ir žiūrėti, kiek reikia išlaukti, kad pomidorus vėl būtų galima valgyti. To, ką liga jau sugadino, neišgelbėsime, tačiau galime apsaugoti naujus lapus ir likusius sveikus vaisius“, – sako R. Valutkevičienė.
Vis dėlto sodininkė pabrėžė, kad geriausias būdas išsaugoti derlių – nelaukti, kol pomidorų maras jau bus įsibėgėjęs.
„Visiems blogiems įvykiams galima užbėgti už akių. Jeigu profilaktinius darbus atliksime iš anksto, vėliau gali nereikėti nei chemijos, nei kitų stipresnių priemonių“, – apibendrina ji.
