Kamilė Lukauskytė
Savaitgalį Lietuvą talžiusios audros pasekmes pajuto daugybė gyventojų – kai kurie žmonės ilgam liko be elektros. Tačiau daliai jų netikėtumai nesibaigė ir jai dingus: „Ignitis“ programėlėje gyventojai pastebėjo, kad, nors namuose elektros nėra, suvartojamos elektros energijos kiekis ir toliau auga.
Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) atstovė Rasa Juodkienė trečiadienio rytą BNS informavo, kad dėl šeštadienį Lietuvoje siautusios audros elektros vis dar neturi 74 tūkst. vartotojų.
Anot jos, šiuo metu elektros tiekimas jau atkurtas daugiau nei 60 proc. nukentėjusių klientų.
„Klaipėdos mieste ir Šiaulių mieste jau visiškai atstatytas (elektros tiekimas – BNS). Mes planuojame ir dirbame tam, kad tokių miestų, miestelių ir apskritai regionų daugėtų. Išlieka tie patys Utenos ir Kauno regionai labiausiai paveikti“, – BNS sakė R. Juodkienė.
Kai kuriems elektros dar neturintiems gyventojams kilo klausimai, kaip galima skaičiuoti kilovatvalandes, kai namuose visiškai nėra elektros?
Elektros nėra, bet skaitiklis sukasi?
Viena moteris socialiniuose tinkluose dalijosi, kad po audros liko be elektros, tačiau skaitiklis ir toliau sukasi bei skaičiuoja pinigus. Duomenis ji pamatė „Ignitis“ programėleje.
„Ir jūs man paaiškinkite. Aš jau nebesuprantu. Kaip? Neturint elektros, kai yra visiškai atjungtas automatas, galima prisukti šitiek kWh?
Taip, sąskaitos padidėjusios. Taip, nemaža šeima. Bet šitaip! Kai visiškai nėra elektros?
Operatoriai labai ramiu tonu paaiškina, kad tai gali būti skaitiklio gedimas. Registruokitės gedimą. O kiek laiko tas skaitiklio gedimas suka tuos papildomus kilovatus? Ar čia tiems, kurie daug sunaudoja, sugalvotos bonusinės programos?
Taip išeina, kad tikrai nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Taip niekad ir nesužinotume, kad „skaitliukas durniuoja“ O gal ne?“ – dalijosi skaitytoja.
Gyventojams nerimauti nėra ko
„Ignitis“ išmanių sprendimų komandos vadovas Karolis Dargis LRT radijui aiškino, kad „Ignitis“ savo programėlėje atvaizduoja duomenis, kuriuos gauna iš ESO.
„Tai reiškia, kad jei skaitiklis veikia ir yra ryšys jis perduoda romdenis, o mes juos atvaizduojame programėleje. Tuo metu kai sutrinka ryšys ar yra kažkoks kitoks sutrikimas, mes duomenų atvaizduoti negalime, išskyrus atvejus, kai ESO pateikia prognozuojamus duomenis.
Jie įvertina prieš tai buvusį suvartojimą, o tuos duomenis mums pateikia per sistemą. Labai svarbu paminėti, kad mes aiškiai atskiriame, kurie duomenys yra faktiniai, o kurie prognozuojami“, – aiškino K. Dargis.
Pasak jo, būtent dėl prognozuojamų duomenų ir susidarė tokia situacija.
„Dingus elektrai ir ryšiui nutrūkus, mes gavome prognozuojamus duomenis ir juos atvaizdavome. Kai ryšys bus atstatytas jie bus patikslinti pagal tai, kokie buvo iš tikrųjų“, – komentavo „Ignitis“ atstovas.
Jis pridūrė, kad programėlė yra informacinio pobūdžio, skirta sekti savo vartojimo įpročiams. Tuo metu tikslių sąskaitų sumų ji neskaičiuoja.
K. Dargis taip pat paaiškino, kad gyventojams, susdūrusiems su tokia situacija nieko daryti nereikia.
„Pati apskaita ir sąskaitos išrašmo procedūra vykdoma ne mūsų programėlėje. Tai yra atskira sistema, kuri vertina galutinius, gautus duomenis.
Ta situacija yra žinoma ir mes įsivertinsime ar papildomai galima kokios nors informacijos suteikti, kad klientams būtų ramiau. Patiems klientams tikrai nieko daryti nereikia, nes mes tą informacią matome ir suprantame, kad kai nėra elektros negali būti jokių rodmenų“, – komentavo pašnekovas.
Tuo metu ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė pabrėžė, kad išmanusis skaitiklis fiziškai negali skaičiuoti elektros, kai jos objekte nėra.
„Šiuo atveju klientė susidūrė ne su skaitiklio gedimu, o su laikinu duomenų prognozavimu. Kodėl taip nutinka?
Kai išmanusis skaitiklis trumpam praranda ryšį arba objekte dingsta elektros energijos tiekimas, sistema laikinai pritaiko prognozuojamus rodmenis. Tai būtina techninė procedūra, kad elektros tiekėjai galėtų nepertraukiamai planuoti prekybą biržoje.
Prognozė sudaroma tikslingai pagal paties kliento įpročius (pavyzdžiui, praėjusios savaitės to paties dienos suvartojimą)“ – paaiškino ji.
R. Juodkienė paaiškino, kad skaitiklis visą laiką skaičiuoja tiksliai.
„Ryšio sutrikimas turi įtakos tik duomenų perdavimui į sistemą, bet ne pačiam skaitikliui. Jo vidinėje atmintyje tikrieji duomenys išlieka nepakitę.
Duomenys ištaisomi automatiškai. Ryšiui atsistačius, sistema surenka faktinius rodmenis iš skaitiklio, ir visi prognozuoti rodmenys užkeičiami faktiniais. Galutinė apskaita remiasi realiu suvartojimu.
Gyventojams dėl to niekur papildomai kreiptis nereikia. Jei už prognozuotą periodą jau būtų atsiskaityta, susidariusi permoka automatiškai padengs kito mėnesio sąskaitą“, – pabrėžė pašnekovė.
Netekusiems elektros – kompensacijos
ESO internetinėje svetainėje nurodoma, kokiais atvejais gyventojams gali būti skiriamos kompensacijos.
Vartotojui, jo prašymu mokama kompensacija, jeigu skirstomųjų tinklų operatorius nespėja atstatyti elektros energijos tiekimo per žemiau numatytus terminus:
- per 6 valandas objektams esantiems: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ar LEZ (laisvoji ekonominė zona) teritorijoje;
- per 12 valandų esantiems kituose Lietuvos regionuose;
- per 72 valandas įvykus avarijai dėl gamtos reiškinių.
ESO pabrėžia, kad kompensacija apskaičiuojama operatoriaus iniciatyva, o vartotojai apie tai informuojami atskiru pranešimu.
ESO pabrėžia, kad kompensacijos dydis priklauso nuo kliento konkrečiam objektui, kuriame įvyko atjungimas, priskaičiuotos metinės persiuntimo paslaugos mokesčių sumos bei kompensuojamos atjungimo trukmės. T. y. kiek laiko skirstomųjų tinklų operatorius viršijo nustatytus persiuntimo paslaugos atstatymo laikus.
Pavyzdžiui, jei gyventojas per mėnesį suvartoja 200 kWh objekte (sumoka vidutiniškai 194,40 euro / metus už persiuntimo paslaugą), esančiame Vilniuje, ir elektros energijos persiuntimas truko 18 val. (elektros energijos atstatymo laikas Vilniuje – 6 val.), kompensacijos dydis bus apskaičiuojamas taip:
10 proc. x persiuntimo paslaugos suma + 1 proc. x persiuntimo paslaugos suma x kompensuojama trukmė = 10 proc. x 194,40 + 1 proc. x (18-6) x 194,40 = 19,44 + 23,33 = 42,77 euro.
ESO atrkeipia dėmesį, kad kompensacijos dydis bus vertinamas atskirai po kiekvieno įvykusio atjungimo, vertinant prieš tai išvardintas dedamąsias.
Beje, metinis vienam vartotojo objektui išmokamos kompensacijos dydis negali viršyti pusės vartotojui per praėjusius kalendorinius metus priskaičiuotų persiuntimo paslaugos mokesčių sumos (neįskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio) už konkretų vartotojo objektą.
Visgi taikomos ir išimtys, pavyzdžiui, kai elektros energijos persiuntimas nutrūksta ir nėra atnaujinamas nustatytais terminais daugiau kaip du kartus per metus.
„Kai elektros energijos persiuntimas nutrūksta ir nėra atnaujinamas nustatytais terminais daugiau kaip du kartus per metus, paskesniais atvejais kiekvienos išmokamos kompensacijos dydžio maksimali riba prilyginama pusei vartotojo per praėjusius kalendorinius metus už konkretų vartotojo objektą priskaičiuotų persiuntimo paslaugos mokesčių sumos (be pridėtinės vertės mokesčio).
Kompensacijos vartotojams nemokamos, kai yra viršyta metinė vienam vartotojo objektui galima išmokėti kompensacijos suma“, – nurodo ESO.
ESO primena, kad kai tinklų operatorius neatnaujina elektros energijos persiuntimo nustatytais terminais, ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo elektros energijos persiuntimo atnaujinimo tinklų operatorius privalo informuoti vartotoją apie teisę kreiptis dėl kompensacijos.
Vartotojas, siekiantis gauti nurodytą kompensaciją, per 6 mėnesius nuo tinklų operatoriaus pranešimo gavimo dienos pateikia prašymą tinklų operatoriui.
Tinklų operatorius išmoka klientui priklausančią kompensaciją į prašyme nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą per 30 kalendorinių dienų nuo gauto prašymo gavimo datos.
ESO nurodo, kad prašymą kompensacijai gauti galima pateikti prisijungus prie ESO savitarnos, skiltyje „Kompensacijos“, el. paštu (info@eso.lt, nurodant objekto Nr., vardą pavardę / įmonės pavadinimą, sąskaitos Nr.) bei paštu (adresu Laisvės pr. 10, Vilnius, nurodant objekto Nr., vardą pavardę / įmonės pavadinimą, sąskaitos Nr.).
Papildomą piniginę paramą iki 200 eurų gyventojams jau žada ir energetikos ministras. ESO turės papildomai kompensuoti buityje patirtus nuostolius gyvenant be elektros.
„Papildomą kompensavimą dėl išmestų produktų, gyvenimo, generatoriaus išlaidų ir kitų išlaidų, neperžengiant sumos – 200 eurų“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.
