Kamilė Lukauskytė
Paprikos odelė dažnai sugadina patiekalo tekstūrą: sutrinta ji palieka kietas „gysleles“, o troškiniuose ar padažuose gali jaustis kaip plėvelė. Tačiau ją pašalinti galima labai paprastai, be specialių įrankių – svarbiausia papriką gerai įkaitinti ir trumpam „uždaryti“ garuose.
Pradėkite nuo paprikos paruošimo: nuplaukite, kruopščiai nusausinkite ir perpjaukite pusiau. Išimkite kotelį, sėklas bei šviesias pertvaras, nes jos suteikia kartumo ir trukdo tolygiai kepti. Puseles dėkite ant skardos odele į viršų.
Tuomet papriką trumpai, bet intensyviai pakepkite po stipriai įkaitintu orkaitės griliumi arba viršutine kaitra, maždaug 220–240 laipsnių temperatūroje. Tikslas – kad odele vietomis patamsėtų, sutrūkinėtų ir iškiltų pūslelės, bet dar ne visiškai suanglėtų. Būtent toks „šokas“ atskiria odelę nuo minkštimo.
Iškepusią papriką iškart sudėkite į dubenį ir sandariai uždenkite dangčiu ar lėkšte 10–15 minučių. Viduje susikaupę garai drėkina paviršių, o drėgmė patenka tarp odelės ir minkštimo, todėl luobelė nuslysta beveik be pastangų. Atidengus dažniausiai pakanka suimti odelę pirštais ir švelniai patraukti, o likučius nubraukti buku peilio kraštu.
Šis būdas ypač praverčia gaminant trintas sriubas, padažus, užtepėles ar daržovių ikrus, kai norisi visiškai vientisos konsistencijos. Be odelės masė tampa lygi ir aksominė, o kepimas papildomai paryškina paprikos saldumą bei aromatą, todėl skonis būna intensyvesnis nei naudojant žalią daržovę.
Dažniausia klaida – bandyti lupti žalią papriką: tada odelė laikosi itin tvirtai, nusilupa plonais gabalėliais ir kartu „nusineša“ nemažai minkštimo. Kita problema – per žema kepimo temperatūra, kai paprika tik suminkštėja ir išskiria sultis, bet odelė nepradeda pūslėtis. Taip pat nepalikite iškeptos paprikos atviros, nes išdžiūvusi odelė gali vėl priglusti.
