Citata.lt – naujienos, kurias verta žinoti

JAV pripažino tai, apie ką ilgai buvo tik spėliojama: Kremlius jau siunčia griežtą perspėjimą

Pasidalinkite

Kosmosas tampa nauja didžiųjų valstybių karinės konkurencijos arena. Jungtinėms Valstijoms pirmą kartą viešai patvirtinus, kad jų pajėgos yra iškėlusios ginklų į orbitą, į tai netruko sureaguoti Kremlius. Rusija pareiškė, kad kosmose neturėtų būti jokių ginklų, ir paragino siekti visiškos jo demilitarizacijos.

Vašingtonas patvirtino tai, ko anksčiau neviešino

JAV karinės oro pajėgos pirmą kartą oficialiai pripažino, kad Jungtinės Valstijos turi vadinamuosius kosminės kontrolės ginklus, esančius orbitoje.

Apie tai paskelbė JAV oro pajėgų sekretorius Troy Meinkas. Tačiau Vašingtonas kol kas neatskleidė, kokios tiksliai sistemos buvo iškeltos į kosmosą, kiek jų yra ir kada jos buvo dislokuotos.

Teigiama, kad šie pajėgumai skirti JAV karinėms pajėgoms apsaugoti nuo priešiškų veiksmų kosmose.

Pats faktas, kad apie tokias sistemas paskelbta viešai, sulaukė didelio dėmesio. Ekspertai įspėja, kad tai gali būti ne tik karinės galios demonstravimas, bet ir naujas etapas JAV, Rusijos bei Kinijos konkurencijoje.

Peskovas: kosmosas turi likti be ginklų

Į Vašingtono pareiškimą sureagavo Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jis pareiškė, kad Maskva pasisako prieš ginklų dislokavimą kosmose.

„Manome, kad kosmosas turi būti be jokių ginklų“, – žurnalistams sakė Peskovas.

Kremliaus atstovas taip pat pareiškė, kad Rusija tikisi plataus tarptautinio susitarimo, kuriuo būtų siekiama visiškos kosmoso demilitarizacijos.

Tokie Maskvos pareiškimai ypač išsiskiria tuo, kad pati Rusija jau daugelį metų plėtoja įvairius priešpalydovinius ir kitus karinius kosmoso pajėgumus.

Kas iš tikrųjų slepiasi už „kosminių ginklų“?

Kol kas nėra aišku, ką tiksliai JAV vadina orbitoje dislokuotais kosminės kontrolės ginklais.

Tokios sistemos nebūtinai turi reikšti tradicinį ginklą, kuris fiziškai sunaikintų kitą objektą. Kosminėje erdvėje galima naudoti įvairias technologijas, skirtas palydovams trikdyti, išjungti ar kitaip paveikti.

Tai gali būti elektroninio poveikio sistemos, trukdančios ryšiui ar palydovų veikimui, lazerinės technologijos arba kitos priemonės.

Būtent dėl to JAV pareiškimas sukėlė tiek daug klausimų – Vašingtonas patvirtino patį pajėgumo egzistavimą, tačiau jo techninių detalių neatskleidė.

Kosmosas gali tapti nauju mūšio lauku

Šiuolaikinėje karyboje palydovai turi milžinišką reikšmę.

Jie naudojami ryšiui, navigacijai, žvalgybai, raketų perspėjimo sistemoms ir karinių operacijų koordinavimui. Todėl gebėjimas apsaugoti savo palydovus arba sutrikdyti priešininko kosminę infrastruktūrą gali tapti vienu svarbiausių būsimo konflikto elementų.

JAV, Rusija ir Kinija jau ilgą laiką investuoja į kosminius karinius pajėgumus. Vašingtonas yra perspėjęs apie Rusijos kuriamas priešpalydovines sistemas, o Kinija taip pat sparčiai stiprina savo galimybes kosmose.

Dėl to ekspertai baiminasi, kad viešas JAV pripažinimas gali dar labiau paskatinti ginklavimosi varžybas orbitoje.

Kinija taip pat sunerimo

Į JAV pareiškimą sureagavo ne tik Rusija.

Kinija taip pat perspėjo, kad kosmosas neturėtų būti paverstas nauju mūšio lauku. Pekinas paragino vengti veiksmų, kurie galėtų paskatinti naują ginklavimosi varžybų etapą.

Taigi Vašingtono sprendimas viešai pripažinti apie orbitoje esančius ginklus iš karto sulaukė reakcijos iš dviejų pagrindinių JAV strateginių konkurentų.

Kol kas neaišku, ar po šio pareiškimo bus imtasi naujų tarptautinių derybų dėl ginklų kosmose kontrolės. Tačiau akivaizdu viena – kosmosas vis labiau tampa ne tik mokslinių tyrimų ir ryšių, bet ir karinės galios demonstravimo erdve.

Pasidalinkite
Autorius

Kamilė Lukauskytė

Kamilė Lukauskytė – portalo Citata.lt autorė, rengianti publikacijas apie svarbiausias Lietuvos ir pasaulio aktualijas, visuomenės gyvenimą, žinomus žmones bei skaitytojams įdomias kasdienes temas. Savo darbuose ji siekia informaciją pateikti aiškiai, objektyviai ir suprantamai, remdamasi viešai prieinamais bei patikimais šaltiniais. Kamilė daug dėmesio skiria aktualumui, faktų tikslumui ir tam, kad skaitytojas vienoje vietoje rastų svarbiausią informaciją apie aptariamą temą.