Kamilė Lukauskytė
Prie Kauno mečetės įvykusi baikerių akcija toliau kelia audringas reakcijas. Po triukšmingo protesto, kurio metu buvo garsiai leidžiama muzika, burzginami motociklai ir demonstruojama kiaulės galva, savo poziciją išsakė ir Kauno arkivyskupija. Bažnyčios atstovai pasirinko nedviprasmišką kryptį: religijos laisvė turi būti gerbiama net tada, kai visuomenėje kyla nesutarimų dėl migracijos ar musulmonų bendruomenės.
Bažnyčia tylėti neketina
Kauno arkivyskupija pareiškė nepritarianti praėjusią savaitę prie mečetės surengtai akcijai, per kurią buvo trikdomas musulmonų maldos laikas.
Arkivyskupijos pozicija paremta ne vien kvietimu „būti tolerantiškiems“. Akcentuojama kur kas konkretesnė teisė – kiekvienas žmogus turi teisę laisvai išpažinti savo tikėjimą, o nesutarimai neturėtų peraugti į žeminimą, bauginimą ar priešiškumo kurstymą.
Tai ypač iškalbinga todėl, kad incidentas įvyko ne šiaip viešoje miesto erdvėje, o tuo metu, kai musulmonai meldėsi.
Baikeriai skandavo „Lietuva“, leido muziką, motociklais kėlė triukšmą, o atsivežta kiaulės galva tapo vienu labiausiai visuomenę papiktinusių epizodų. Policija dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kurstymo prieš žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas.
Kodėl būtent kiaulės galva sukėlė tiek reakcijų?
Šis simbolis nėra atsitiktinis.
Islamo tradicijoje kiauliena laikoma neleistina, todėl kiaulės galvos demonstravimas prie musulmonų maldos vietos, ypač pamaldų metu, daugeliui buvo suprastas kaip tiesioginė provokacija.
Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato – pirmininkas Aleksandras Beganskas teigė, kad akcija buvo nukreipta būtent prieš musulmonus. Jo vertinimu, jeigu protestuotojai norėjo iškelti klausimus dėl migracijos ar viešosios tvarkos, tam buvo galima pasirinkti kitą vietą ir kitą laiką.
Tuo metu vienas baikerių atstovas LRT aiškino, kad akcija esą nebuvo nukreipta prieš islamo religiją. Jo teigimu, protestuotojai siekė atkreipti dėmesį į tai, kad musulmonai prie mečetės automobiliais užstoja gatves ir meldžiasi lauke.
Tačiau policijos pradėtas tyrimas dabar turės atsakyti, ar pasirinktos protesto priemonės peržengė teisėtos saviraiškos ribas.
„Negalima žeminti žmogaus dėl jo tikėjimo“
Į įvykį reagavo ir kiti visuomenės veikėjai.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, kad teisė reikšti savo nuomonę negali virsti kitų žmonių žeminimu ar priešiškumo kurstymu.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė taip pat ragino politikus aiškiai pasakyti, kad tokio pobūdžio veiksmams Lietuvoje nėra vietos. Ji priminė, kad Konstitucija garantuoja religijos laisvę nepriklausomai nuo žmogaus tautybės ar to, kada jis atvyko į Lietuvą.
Taigi diskusija jau seniai peržengė vieno penktadienio įvykio ribas.
Pavojingiausia – visuomenės susiskaldymas
Kauno arkivyskupijos pozicija pasirodė tuo metu, kai visuomenėje jau vyksta aštrūs ginčai dėl migracijos, musulmonų bendruomenės ir jos integracijos Lietuvoje.
Ir čia slypi didžiausia šio konflikto rizika.
LRT kalbintas Kauno arkivyskupijos „Carito“ direktorius diakonas Arūnas Kučikas teigė, kad krikščionys neprivalo pritarti kitų religijų mokymui, tačiau tai nereiškia, kad galima trukdyti žmonėms melstis ar juos gąsdinti. Jis ragino kurti skirtingų konfesijų bendravimo platformą ir į situacijos sprendimą aktyviau įtraukti Kauno miesto valdžią.
Tuo metu pranciškonas kunigas Arūnas Peškaitis įspėjo, kad ypač pavojingas tampa visuomenės susiskaldymas, kai dalis žmonių pradeda pateisinti kitų religinės bendruomenės žeminimą.
Akcija jau virto rimtu politiniu klausimu
Po incidento į situaciją įsitraukė ne tik policija ir religinės bendruomenės. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, o prezidento patarėjas Deividas Matulionis įvykį pavadino provokacija.
Tuo pat metu politikai toliau diskutuoja, kaip spręsti realias migracijos ir musulmonų bendruomenės integracijos problemas, tačiau vis daugiau balsų pabrėžia vieną ribą: diskusija apie migraciją negali tapti pasiteisinimu žeminti žmones dėl jų tikėjimo.
Kauno arkivyskupijos pareiškimas šioje istorijoje tapo dar vienu aiškiu signalu – nesutarimų gali būti, tačiau teisė į tikėjimą ir žmogaus orumą nėra derybų objektas.
O dabar visų akys krypsta į teisėsaugą: ar penktadienio akcija buvo tik triukšmingas protestas, ar peržengė ribą, už kurios jau prasideda teisinė atsakomybė? Policijos pradėtas tyrimas turės pateikti atsakymą.
