Kamilė Lukauskytė
Vilniuje vėl įsiplieskė diskusija dėl musulmonų maldos namų. Islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius teigia, kad sostinėje turėtų atsirasti daugiau oficialių erdvių musulmonų maldai ir bendruomeninei veiklai. Jo nuomone, religinės bendruomenės neturėtų būti priverstos rinktis neaiškios paskirties ar atsitiktinių patalpų.
Šie žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai Lietuvoje vėl garsiai diskutuojama apie musulmonų bendruomenę, migraciją ir religijos laisvę. Diskusijas dar labiau įkaitino neseniai prie Kauno mečetės įvykusi baikerių akcija.
Tyrinėtojas: jei bendruomenė auga, turi būti ir erdvės
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius TV3 laidai „Be Tabu“ sakė, kad jeigu Vilniuje būtų ne viena, o daugiau mečečių, tai savaime nebūtų problema.
Jo išsakytas kriterijus – jeigu susidarytų pakankamai didelės musulmonų bendruomenės, joms turėtų būti sudarytos sąlygos turėti oficialias maldos vietas.
„Jei Vilniuje rastųsi dešimt ar daugiau mečečių, tai būtų gerai“, – teigė tyrinėtojas. Jis taip pat pabrėžė, kad maldos namai neturėtų veikti atsitiktinėse, tam nepritaikytose patalpose.
Račiaus argumentas nėra vien apie religiją. Jo teigimu, oficialiai veikiančios bendruomenės ir aiškios jų susibūrimo vietos gali padėti geriau suprasti, kas organizuoja religinę veiklą, kas jai vadovauja ir iš kur gaunamas finansavimas.
Vilniuje mečetės klausimas jau seniai kelia ginčus
Sostinėje mečetės statybų klausimas nėra naujas.
Dar šiemet Vilniaus meras Valdas Benkunskas viešai pareiškė nepritariantis naujos mečetės statybai. Savivaldybė yra nurodžiusi, kad šiuo metu naujos mečetės ar islamo centro statybos Vilniuje neplanuojamos.
Tuo metu musulmonų bendruomenės atstovai teigia, kad maldos vietų poreikis yra realus.
Lietuvos Muftiatas oficialiai nurodo, kad vienija musulmonų bendruomenes ir rūpinasi jų religiniais poreikiais. Organizacijos interneto svetainėje taip pat nurodoma Vilniaus musulmonų sunitų religinė bendruomenė.
Problema – ne tik pastatas
Diskusija dėl mečetės iš esmės yra platesnė nei klausimas, kur pastatyti pastatą.
Musulmonų bendruomenės atstovai yra teigę, kad dėl vietos trūkumo dalis žmonių melstis renkasi išsinuomotose patalpose. Dar anksčiau žiniasklaida skelbė, kad augant bendruomenei kai kada maldos vyksta ir lauke.
Šių metų kovą muftijus Aleksandras Beganskas TV3 taip pat teigė, kad Vilniaus mečetės projektas nejuda į priekį. Jis šią situaciją vadino politine problema ir kritikavo politikus, kurie pasisako prieš naujus musulmonų maldos namus.
Tačiau musulmonų bendruomenėje nėra visiško sutarimo, kaip turėtų atrodyti Vilniaus mečetės projektas ir kas turėtų jį įgyvendinti. Ankstesnėse diskusijose buvo išsakyta ir nuomonių, kad naujos mečetės sostinėje apskritai nereikia.
Religijos laisvė ir saugumo klausimai
Vienas sudėtingiausių šios diskusijos aspektų – saugumo tema.
TV3 laidoje kalbėjęs Račius pabrėžė, kad Lietuvoje nėra pagrindo visą musulmonų bendruomenę tapatinti su ekstremizmu. Jo teigimu, gali būti pavienių radikalizavusių asmenų, tačiau tai savaime nereiškia, kad egzistuoja radikali ar ekstremistinė Lietuvos musulmonų organizacija.
Kita vertus, politikai yra kėlę klausimų dėl kai kurių Lietuvos musulmonų organizacijų ryšių su užsienio institucijomis. Tokie vertinimai yra politiniai ir savaime neįrodo neteisėtos veiklos.
Todėl šioje vietoje svarbu atskirti tris skirtingus dalykus: religijos laisvę, bendruomenės organizavimą ir nacionalinio saugumo institucijų vertinamą riziką.
Po įvykių Kaune diskusija tapo dar aštresnė
Mečetės klausimas naują pagreitį įgavo po incidento Kaune, kai baikerių grupė sutrikdė musulmonų maldas, skandavo šūkius, leido muziką ir prie mečetės atnešė kiaulės galvą. Policija pradėjo tyrimą dėl galimo religinių apeigų trikdymo ir neapykantos kurstymo.
Šis įvykis sukėlė reakcijų tiek tarp politikų, tiek tarp visuomenės atstovų. Vieni kalba apie migracijos ir integracijos problemas, kiti pabrėžia religijos laisvę ir teisę į saugią religinę erdvę.
Būtent šiame kontekste Račiaus siūlymas į diskusiją įneša dar vieną aspektą: ar oficialių mečečių nebuvimas iš tiesų padeda spręsti problemas, ar priešingai – apsunkina bendruomenių veiklos matomumą ir kontrolę?
Sprendimo kol kas nėra
Šiuo metu nėra priimto sprendimo statyti naują mečetę Vilniuje. Todėl Račiaus išsakytas scenarijus yra eksperto pozicija, o ne oficialus miesto ar valstybės planas.
Diskusija greičiausiai tęsis, nes joje susiduria keli skirtingi interesai – musulmonų teisė į religijos laisvę, savivaldybės sprendimai, visuomenės požiūris į migraciją ir valstybės institucijų atsakomybė už saugumą.
O po pastarųjų įvykių Kaune šis klausimas tapo dar jautresnis: ar Lietuva pasirinks daugiau oficialių erdvių musulmonų bendruomenėms, ar Vilniaus mečetės projektas ir toliau liks politinių ginčų aklavietėje?
