Kamilė Lukauskytė
Lietuvos darbuotojams siunčiamas vis garsesnis perspėjimas – darbo rinka artimiausiais metais gali pasikeisti taip, kad daliai žmonių teks iš naujo įrodinėti savo vertę. Dirbtinis intelektas, automatizacija ir sparčiai besikeičiantys verslo procesai jau nėra tolima ateities vizija. Technologijos vis dažniau perima atskiras užduotis, o tai verčia darbdavius iš naujo vertinti, kiek darbuotojų jiems iš tiesų reikia.
Tačiau už skambios frazės „netrukus darbo nerasite“ slypi kur kas sudėtingesnė istorija. Ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad problema nėra vien ta, jog robotas atsisės į darbuotojo kėdę. Kur kas greičiau keisis pats darbas – dalis užduočių bus automatizuota, o iš žmogaus bus reikalaujama visai kitų gebėjimų.
Didžiausias pavojus – ne visoms profesijoms vienodas
Dirbtinis intelektas pirmiausia smarkiai keičia tas sritis, kuriose didelę darbo dalį sudaro informacijos apdorojimas, tekstų rengimas, duomenų analizė, klientų aptarnavimas ar pasikartojančios administracinės užduotys.
Tokios užduotys technologijoms yra patrauklios todėl, kad jas galima standartizuoti ir automatizuoti.
Tai reiškia, kad darbuotojui, kuris didžiąją dienos dalį atlieka vienodus veiksmus, rizika gali būti didesnė nei žmogui, kurio darbe būtinas kūrybiškumas, fizinis darbas, atsakomybė už kitus žmones, sudėtingas bendravimas ar gebėjimas priimti sprendimus neapibrėžtomis aplinkybėmis.
Tačiau net ir čia situacija nėra tokia paprasta.
DI kol kas neatleidžia visų iš eilės
Pastaruoju metu pasaulyje daug kalbama apie masinį darbuotojų pakeitimą dirbtiniu intelektu. Vis dėlto vienas 2026 metų tyrimas pateikia gerokai atsargesnį vaizdą.
„Oxford Economics“ analizė, apie kurią skelbė „Fortune“, parodė, kad per pirmuosius 11 2025 metų mėnesių JAV dirbtinis intelektas buvo įvardytas kaip maždaug 55 tūkst. atleidimų priežastis. Tai sudarė tik apie 4,5 proc. visų tuo laikotarpiu fiksuotų atleidimų. Gerokai daugiau darbuotojų neteko darbo dėl ekonominių ir rinkos priežasčių.
Tai svarbi detalė.
Vadinasi, kalbos apie tai, kad DI jau dabar masiškai naikina visas darbo vietas, būtų pernelyg kategoriškos. Tačiau tai nereiškia, kad pavojaus nėra.
Technologinė revoliucija gali būti lėtesnė, nei atrodo antraštėse, bet jos poveikis darbuotojams gali būti labai realus.
Darbdaviui gali reikėti ne dešimties, o penkių žmonių
Vienas svarbiausių pokyčių gali vykti ne tada, kai įmonė atleidžia visą skyrių, o tada, kai naujos technologijos leidžia tam pačiam darbuotojų skaičiui padaryti gerokai daugiau.
Įsivaizduokime įmonę, kurioje dešimt žmonių rengia dokumentus, analizuoja informaciją, rašo klientams, ruošia ataskaitas ir atlieka kitus pasikartojančius darbus.
Jeigu DI įrankiai leidžia vienam darbuotojui atlikti dviejų žmonių darbo apimtį, įmonei nebūtinai reikės atleisti visus dešimt. Tačiau naujų darbuotojų gali būti samdoma gerokai mažiau.
Ilgainiui tai gali būti dar svarbesnis pokytis nei staigi atleidimų banga.
Lietuvai tai ypač aktualu
Lietuvos darbo rinkoje jau dabar vyksta dideli pokyčiai. Darbdaviai susiduria su darbuotojų trūkumu, tačiau tuo pat metu dalis profesijų tampa vis labiau automatizuojamos.
Tai sukuria paradoksalią situaciją: vienur darbuotojų trūksta, kitur žmonėms vis sunkiau rasti savo vietą darbo rinkoje.
Todėl ateityje vien diplomo ar ilgametės patirties gali nebeužtekti. Darbdaviams vis svarbiau gali tapti tai, ar žmogus sugeba dirbti kartu su naujomis technologijomis.
Kitaip tariant, klausimas gali būti ne „ar DI atims mano darbą?“, o „ar moku naudotis DI taip, kad darbdaviui būčiau vertingesnis už žmogų, kuris šios technologijos nemoka?“
Vienos profesijos nyks, kitos atsiras
Darbo rinkos pokyčiai nebūtinai reiškia vien darbo vietų mažėjimą.
Technologijos taip pat kuria naujas profesijas ir naujas užduotis. Atsiranda žmonių, kurie kuria, diegia, prižiūri ir kontroliuoja DI sistemas. Įmonėms reikia specialistų, galinčių įvertinti technologijų rezultatus, tikrinti jų klaidas, užtikrinti duomenų saugumą ir pritaikyti naujus įrankius konkrečiam verslui.
Todėl darbuotojui, kuris šiandien jaučia nerimą dėl savo ateities, svarbiausias signalas turėtų būti ne panika, o pasirengimas keistis.
Darbo rinka nesibaigia. Ji persirašo iš naujo.
Pavojingiausia klaida – manyti, kad „mano darbo tai nepalies“
Būtent toks požiūris ateityje gali kainuoti brangiausiai.
DI šiandien jau naudojamas ne tik programuojant ar kuriant tekstus. Jis gali padėti analizuoti dokumentus, apdoroti duomenis, rengti ataskaitas, versti, apibendrinti informaciją, aptarnauti klientus ir automatizuoti daugybę kitų procesų.
Todėl darbuotojo konkurentas nebūtinai bus robotas.
Kartais konkurentas bus kitas žmogus, kuris moka tą patį darbą atlikti pasitelkdamas DI dvigubai greičiau.
Ir būtent čia slypi tikroji šio perspėjimo esmė.
Darbo vietos greičiausiai nedings per vieną naktį. Tačiau darbo vietų, kokias jas pažįstame šiandien, po kelerių metų gali būti gerokai mažiau. Todėl darbuotojams svarbiausia ne laukti, kol technologijos pradės belstis į jų darbo duris, o pradėti ruoštis dar prieš tai.
