Kamilė Lukauskytė
Buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Lietuvos diplomatams siunčia aiškią žinutę: artėjant pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai nereikėtų bijoti būti nepatogiems savo Vakarų partneriams. Jo teigimu, Lietuva turi garsiau kelti saugumo klausimus ir priminti Europai apie grėsmes, su kuriomis pati susiduria daug arčiau nei dalis kitų ES valstybių.
Tačiau Landsbergio interviu „Dienos temoje“ buvo kur kas platesnis. Jis kalbėjo apie pastaruosius incidentus NATO rytiniame flange, Rusijos veiksmus, galimą NATO politinį neapsisprendimą, amerikiečių karių buvimą Europoje ir klausimą, kokias raudonas linijas Vakarai iš tikrųjų pasirengę brėžti.
„Būkite nepatogūs“ – toks Landsbergio palinkėjimas Lietuvai
Landsbergis mano, kad ateinantis Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pusmetis bus proga šaliai garsiau kelti saugumo klausimus.
„Mano palinkėjimas Lietuvos diplomatams – būti nepatogiems“, – LRT laidoje sakė jis.
Pasak buvusio ministro, Lietuva neturėtų vengti situacijų, kai jos pozicija skiriasi nuo kitų Vakarų valstybių požiūrio. Jo teigimu, dalis partnerių gali ne visada suprasti Lietuvos saugumo situaciją, todėl Vilniaus uždavinys – ją nuolat priminti.
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų sausį–birželį. Tai bus antrasis šalies pirmininkavimas po 2013 metais vykusio pirmojo.
Landsbergis: „Mes jau esame karo zonoje“
Didžiausia interviu dalis buvo skirta saugumui.
Landsbergis teigė, kad pastaruoju metu regione vykstantys incidentai turėtų būti vertinami ne kaip pavieniai atsitikimai, o platesniame Rusijos veiksmų kontekste. Jo vertinimu, Vakarai turi aiškiau įvardyti, kur yra jų raudonosios linijos.
Politikas pareiškė, kad jo supratimu Lietuva ir kitos regiono valstybės jau yra tam tikroje karo zonoje, nors čia nevyksta tokio intensyvumo kovos kaip Ukrainoje.
Tai – Landsbergio politinis vertinimas, o ne oficiali Lietuvos ar NATO pozicija.
Jo teigimu, problema yra ne tik techninis gebėjimas apsiginti nuo galimos atakos, bet ir politinis pasirengimas kartu atsakyti į tokias grėsmes.
Kilo klausimas ir dėl NATO 5-ojo straipsnio
Interviu metu Landsbergis buvo paklaustas apie Lenkijos premjero Donaldo Tusko perspėjimus, kad Rusija gali mėginti surengti smūgius NATO teritorijoje ir vėliau juos pateikti kaip atsitiktinius.
Tuskas rugsėjo 17 dieną Lenkijos parlamente sakė turintis informacijos iš NATO, Ukrainos ir JAV šaltinių apie galimą tokių incidentų riziką. Jis taip pat perspėjo, kad tokiais veiksmais būtų siekiama susilpninti NATO politinę valią reaguoti.
Landsbergis savo ruožtu atkreipė dėmesį į NATO 4-ąjį ir 5-ąjį straipsnius. Jo teigimu, po kai kurių pastarųjų incidentų net 4-asis straipsnis nebuvo aktyvuotas.
NATO 5-asis straipsnis numato kolektyvinės gynybos principą – ginkluotas išpuolis prieš vieną Aljanso narę laikomas išpuoliu prieš visas. Tačiau konkreti reakcija priklauso nuo politinių sprendimų ir aplinkybių.
Kritika dėl Vakarų atsako
Landsbergis taip pat teigė, kad Rusijai būtina parodyti konkrečią kainą už veiksmus, kuriuos jis sieja su hibridinėmis atakomis.
Jis minėjo kibernetines priemones, sankcijas bei Rusijos „šešėlinio laivyno“ problemą Baltijos jūroje. Tačiau dalis jo pasiūlytų priemonių yra politiniai pasiūlymai, o ne šiuo metu priimti Vakarų sprendimai.
Buvęs ministras taip pat kritikavo tai, ką jis apibūdino kaip pernelyg atsargią Vakarų reakciją. Jo vertinimu, neaiškumas dėl atsako gali būti suprastas kaip silpnumo ženklas.
Tuo pat metu Rusija neigia Vakarų kaltinimus dėl jai priskiriamų hibridinių veiksmų. Todėl kalbant apie konkrečius incidentus svarbu atskirti oficialiai patvirtintus faktus nuo politinių vertinimų ir žvalgybinės informacijos interpretacijų.
JAV karių klausimas – pažado nepakanka?
Landsbergis taip pat kalbėjo apie JAV karinį buvimą Europoje.
Jis pabrėžė, kad vien politinių pažadų dėl amerikiečių karių nepakanka – atgrasymą, jo nuomone, sustiprina realus pajėgų buvimas regione.
Kartu jis pripažino, kad Lietuvos diplomatijos vadovo susitikimas su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio yra svarbus signalas. Landsbergis taip pat atkreipė dėmesį į platesnes diskusijas dėl JAV vaidmens Europoje.
Ši tema Lietuvai itin jautri, nes JAV karinis buvimas laikomas vienu iš regiono saugumo elementų.
Dar viena žinutė – neapsiriboti vien NATO
Landsbergis ragino Lietuvą daugiau dėmesio skirti ir regioninėms partnerystėms.
Jis išskyrė santykius su Lenkija, Vokietija bei Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą. Pasak jo, Lietuva neturėtų vien laukti bendro visų 32 NATO valstybių sprendimo, bet kartu galvoti, ką gali padaryti su artimiausiais partneriais.
Tai ypač aktualu dabar, kai Baltijos regiono saugumo klausimai vis dažniau atsiduria bendros Europos darbotvarkės centre.
Lietuvai teks ne tik pirmininkauti, bet ir įrodinėti savo poziciją
Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027 metais sutaps su laikotarpiu, kai saugumo ir gynybos klausimai Europoje išlieka itin svarbūs.
Todėl Landsbergio frazė apie „nepatogią“ Lietuvą iš esmės susiveda į vieną klausimą: ar Vilnius per savo pirmininkavimo pusmetį stengsis tik tarpininkauti tarp skirtingų ES pozicijų, ar kartu mėgins aktyviau kelti rytinio flango saugumo problemas?
Pats Landsbergis ragina rinktis antrąjį kelią. Jo nuomone, Lietuva turi nebijoti garsiai kalbėti apie tai, ką mato regione, net jeigu tokie klausimai kai kuriems Vakarų partneriams nėra patogūs.
O jo palinkėjimas diplomatams nuskambėjo trumpai ir labai aiškiai: „Būkite nepatogūs.“
