Kamilė Lukauskytė
Pastaruoju metu elektros tiekimo sutrikimai dar kartą priminė, kiek daug kasdienio gyvenimo šiandien priklauso nuo elektros. Be jos ne tik nelieka šviesos – gali neveikti vartai, vandens tiekimo sistemos, ventiliacija, šilumos siurbliai ir kita įranga.
Energetikos ekspertai svarsto, kad ateityje nuo tokių situacijų galėtų apsaugoti ne vien didesnės elektros atsargos, bet ir iš esmės kitoks tinklo veikimo principas – autonominiai mikrotinklai.
Elektra dingsta, bet mikrotinklas lieka veikti
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad Lietuvoje teoriškai galėtų atsirasti apie 400 atskirų mikrotinklų, siejamų su „Litgrid“ ir ESO pastotėmis.
Idėja paprasta: įvykus rimtam elektros tiekimo sutrikimui, atskira tinklo dalis galėtų automatiškai atsijungti nuo pagrindinio tinklo ir pradėti veikti savarankiškai.
Tokiam veikimui reikėtų baterijų bei rezervinio elektros gamybos šaltinio. Sistema būtų sukurta taip, kad nutrūkus pagrindiniam tiekimui vartotojai nebūtų visiškai priklausomi nuo vienos elektros linijos.
Tačiau čia iš karto atsiranda didžiausia problema – kaina.
Nagevičius skaičiuoja, kad jeigu tokią sistemą visoje Lietuvoje savo lėšomis diegtų ESO, tai galėtų kainuoti milijardus eurų. Be to, tokio tinklo neįmanoma sukurti per metus ar dvejus – tam esą reikėtų mažiausiai dešimtmečio.
Vien baterijų gali neužtekti
Kauno technologijos universiteto docentas ir energetikos ekspertas Daivis Virbickas į šią idėją žvelgia kiek atsargiau.
Pasak jo, baterijos gali būti labai naudingos, tačiau jos nebūtinai išsprendžia pagrindinę problemą, kai elektra dingsta ilgesniam laikui.
Baterijų sistemos gali užtikrinti energiją kelioms valandoms, tačiau didesnio ir ilgesnio sutrikimo atveju reikia papildomo elektros šaltinio. Todėl šalia kaupiklių turėtų atsirasti generatoriai ar kiti sprendimai, galintys užtikrinti tiekimą kelias paras.
Tai ypač aktualu verslui. Ilgesnis elektros tiekimo sutrikimas gali reikšti ne tik nepatogumus, bet ir didelius finansinius nuostolius – gali sustoti gamyba, sugesti įranga ar būti prarastos žaliavos.
Sprendimas nebūtinai turėtų gulėti ant ESO pečių
Ekspertai svarsto ir kitą modelį.
Užuot visą infrastruktūrą kūrusi pati ESO, dalį baterijų, generatorių ir kitų energijos kaupimo įrenginių galėtų įsirengti verslas. Tokie įrenginiai būtų naudingi pačioms įmonėms, tačiau tam tikromis sąlygomis galėtų padėti ir aplinkiniam elektros tinklui.
Pavyzdžiui, šalia pastotės galėtų būti įrengtas baterijų kaupiklis ir generatorius. Įprastomis sąlygomis jie galėtų būti naudojami elektros rinkoje, o sutrikus tinklui – prisidėti prie elektros tiekimo atsparumo.
Tokiu atveju ESO galėtų ne viską statyti pati, o dalį reikalingų paslaugų pirkti iš privačių investuotojų ar vartotojų.
Kodėl paprastam gyventojui tai tampa vis svarbiau?
Ekspertų teigimu, pagrindinė problema ta, kad Lietuvos gyventojai tampa vis labiau priklausomi nuo elektros.
Šildymas vis dažniau grindžiamas šilumos siurbliais, namuose daugėja elektros prietaisų, automatinių vartų, vėdinimo ir kitų sistemų. Todėl ilgesnis elektros dingimas gali reikšti ne vien tamsų kambarį.
Žiemą elektros tiekimo sutrikimas gali paveikti ir pačią būsto temperatūrą bei galimybę normaliai naudotis namu.
Kita vertus, energiškai efektyvus pastatas tokioje situacijoje gali turėti pranašumą. Toks namas paprastai lėčiau praranda šilumą, o jo energijos poreikis yra mažesnis. Tai reiškia, kad net ir riboto pajėgumo baterija teoriškai galėtų ilgiau užtikrinti pagrindinių sistemų veikimą.
Ar tai taps Lietuvos elektros tinklo ateitimi?
Kol kas autonominiai mikrotinklai nėra sprendimas, kurį būtų galima tiesiog rytoj įdiegti visiems gyventojams. Tam reikėtų didžiulių investicijų, infrastruktūros pertvarkymo ir aiškaus ilgalaikio plano.
Tačiau pastarieji elektros tiekimo sutrikimai išryškina kitą klausimą: ar ateityje elektros tinklas turėtų būti projektuojamas taip, kad vienos svarbios linijos gedimas automatiškai reikštų elektros dingimą dideliam vartotojų skaičiui?
Ekspertai siūlo apie tai galvoti jau dabar. Atsparus tinklas turėtų veikti ne tik įprastomis sąlygomis, bet ir tada, kai dėl audros, techninio gedimo ar kitos priežasties nutrūksta pagrindinis elektros tiekimas.
Kol kas tai – ilgalaikė kryptis, o ne greitas sprendimas. Tačiau augant priklausomybei nuo elektros, klausimas, kaip užtikrinti jos tiekimą kritinėmis situacijomis, tampa vis aktualesnis.
