Gydytojai įspėja – vasara atneša ne tik saulę, bet ir pavojingą apsinuodijimų bangą. Į gydymo įstaigas patenka tiek smalsumo vedami mažyliai, netyčia nuriję vaistų ar paragavę tėvų alkoholio, tiek paaugliai, sąmoningai svaiginęsi ar net bandę taip save žalotis. Prevencijos spragos, socialinių tinklų įtaka ir lengva prieiga prie „nuodų“ kelia klausimą – ar suaugusieji dar kontroliuoja, kas vyksta jų vaikų gyvenime?
„Būna tokiais periodais, kai vaikai vienas po kito gulasi apsinuodiję tiek alkoholiu, tiek vaistais, o kartais būna ramesnis periodas. Per pastarąsias dvi savaites naujų atvejų turbūt neturėjome, tai maždaug apie 80 ir lieka“, – sakė Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja gydymui Diana Vaitkevičiūtė.
Pasak jos, vasaros atostogų metu vaikams atsiranda daugiau laisvo laiko, todėl jie dažniau patenka į aplinkas, kur vartojamas alkoholis ar rūkomos elektroninės cigaretės su įvairiomis psichoaktyviomis medžiagomis.
Medikė išskiria dvi pagrindines pacientų grupes: vaikus iki 3–5 metų, kurie apsinuodija atsitiktinai (vaistais ar net alkoholiu), ir paauglius nuo 12 iki 17 metų, kurie dažniausiai vartoja sąmoningai.
„Daugiau apsinuodija berniukai, ypač dėl alkoholio. Dažniausiai vaikai randa tėvų paliktų gėrimų, paprašo, kad kas nors nupirktų, o kartais net parsisiunčia per paštomatus – nors tai draudžiama“, – pasakojo D. Vaitkevičiūtė.
Ji pabrėžia, kad daugėja tyčinių apsinuodijimų, tarp jų – ir bandymų save žalotis.
„Tai labai neramina“, – teigė medikė.
Kauno klinikų Vaikų skubiosios pagalbos skyriaus vadovas Algirdas Dagys teigia, kad į jų ligoninę kasmet patenka apie 120–130 apsinuodijusių vaikų. Nors skaičius išlieka stabilus, atvejai neretai būna sunkūs ir baigiasi tragiškai.
„Vidutiniškai pirmieji bandymai vartoti alkoholį prasideda apie 13 metus, o apsinuodijimai – nuo 14 metų. Yra pasitaikę atvejų ir su 10–mečiais ar dar jaunesniais vaikais. Alkoholio vartojimas yra nuodijimas, apie kurį reikia pranešti policijai“, – akcentavo A. Dagys.
Anot jo, mažesni vaikai dažnai eksperimentuoja dėl smalsumo, socialinio spaudimo ar lengvo prieinamumo prie psichoaktyvių medžiagų. Kai kurie pacientai ligoninėje atsiduria pakartotinai.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Rita Keturakienė pabrėžia, kad didėjantys skaičiai rodo nepakankamai veiksmingas prevencines priemones.
„2015–2019 m. matėme mažėjimo tendenciją, bet nuo 2022 m. vėl stebimas augimas. Prevencinės priemonės veikia, bet ne visada pasiekia tikslinę grupę. Vasaros metu, kai nėra užimtumo, vaikai labiau linkę eksperimentuoti“, – teigė ji.
Pasak R. Keturakienės, svarbiausias veiksnys – tėvų ir vaikų santykiai bei atviras bendravimas. Ji taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę didinti suaugusiųjų atsakomybę.
Kalbėdama apie alkoholio pirkimą vaikams, ji priminė, kad prekyba nuotoliniu būdu Lietuvoje draudžiama, tačiau tokius atvejus nustatyti sudėtinga.
„Jeigu yra dvi sandorio pusės, jį pagauti techniškai sunku. Čia labai svarbus visuomenės įsitraukimas ir netolerancija“, – sakė ji.
Veiksmingiausios prevencinės priemonės įgyvendinamos tada, kai vaiko problemos tampa visos mokyklos ar gyvenvietės rūpesčiu.
„Tik sutelktos pastangos gali sumažinti augančią vaikų apsinuodijimų bangą. Jeigu tai tampa visos bendruomenės ar mokyklos reikalu, rezultatai yra geresni“, – atkreipia dėmesį R. Keturakienė.
Parengė Indrė Gurskienė.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
