Kaip jums atrodo kalbant apie nekilnojamojo turto mokestį? Pats esate sakęs dar prieš pusę metų, kad reikėtų jį taisyti, tačiau abejojote, ar prie to bus grįžta. Dabar taip pat kyla klausimas, ar matote daugiau valios, ypač kai finansų ministras neseniai pareiškė, kad reikėtų grįžti prie turto mokesčių.
A. Sysas: Turiu pasakyti, kad ne kiek neabejoju tuo, ką pasakiau prieš pusmetį. Tą patį galiu pakartoti ir šiandien. Jeigu norime balansuoti savo biudžetą, reikia tvarių šaltinių. Bandžiau iškvosti tiek Valstybės kontrolę, tiek finansų ministerijos ministrą ir jo aplinką.
Kas tai yra tie tvarūs šaltiniai? Puikiai suprantame, kad ne koks nors šešėlis, o stabilūs, nuoseklūs mokesčiai, kuriuos galime prognozuoti, kiek surinksime ir kaip subalansuosime biudžetą bei pristabdysime augančią skolą.
Iš trimečio plano matome, kad po trejų metų artėsime prie ribinių skaičių, kuriuos viršijus Lietuva kaip ES subjektas galėtų viršyti 60 proc. skolinimosi limitą, viršyti 3 proc. skolos deficitą ir įsipareigojimus, įsigaliojančius nuo šių metų sausio pirmos dienos.
Dėkoju už šitą laidą, nes apie tai reikia kalbėti ir paruošti visuomenę. Pavasarį medžiai žydi, kas nors sodina pomidorus ar daržoves, bet niekas nesodina medelių, ant kurių auga pinigėliai. Tuos pinigėlius galime surinkti taupant išlaidas arba didinant pajamas.
Tai mūsų visuomenės susitarimo klausimas, kokiu keliu eisime, kad nepasiektume kritinių ribinių skaičių, kurie gali turėti neigiamų pasekmių fiskalinei politikai.
Kada vėl bus diskutuojama apie NT mokestį?
Taip, jūs ir išprovokavote pono Vaitiekūno pasakymą apie turto mokesčius. Kaip manote, ar prie šios diskusijos vis dėlto gali būti grįžtama šioje sesijoje? Turbūt jau nebeįmanoma, nes sesija jau beveik baigėsi. Galbūt apie tai bus kalbama rudenį, prieš savivaldos rinkimus?
A. Sysas: Šitoj sesijoje tikrai mes negrįšime. Nebent praeitą posėdį taisėme tam tikras praeitų darbų klaideles, kai net punktus surašai. Kai svarstysime biudžetą, tada pasipils pasiūlymai „iš gėrybių rato“, mokykloms, darželiams, keliams, šaligatviams, bažnyčioms.
Asortimentas labai platus, taip pat yra labai mėgstamas opozicijos, melioracijos klausimas. Jei dar kam nors reikės pinigėlio, tada reikia kalbėti. Faktiškai, tai, ką užsiminė kolegė apie nekilnojamąjį turtą – jis buvo iki reformos geresnis negu dabar.
Dabar yra keli Lietuvos gyventojai, kurie turi nekilnojamojo turto vertę du ir daugiau milijonų, tai gal šitie susimokės, visi kiti nemoka. Tarptautinis valiutos fondas jau 30 metų rašo, kad tai yra mokestis, kuris neturėtų įtakos darbo jėgos kaštams, konkurencijai ir kitiems ekonominiams dalykams.
Pacituosiu, ką kalbėjo misiją Lietuvoje baigusios TVF delegacijos vadovė. Ji sakė, kad „matomas poreikis Lietuvai dar šiemet pereiti prie griežtesnės fiskalinės politikos. Parama, susijusi su aukštomis energijos kainomis, turi būti laikina ir tiksli. Atsižvelgiant į gana mažas Lietuvos pajamas iš mokesčių ir ribotas galimybes mažinti išlaidas, reikės ieškoti tvarių pajamų šaltinių, koreguoti išlaidų prioritetus ir efektyviau valdyti valstybės lėšas.“ Kaip jums skamba šios rekomendacijos? Ar, jūsų nuomone, į jas reikia atsižvelgti?
A. Sysas: Tokius „parėdymus“ Tarptautinis valiutos fondas Lietuvai rašo jau beveik 30 metų. Ne visada mes į jas atsižvelgėme. Su viskuo aš sutinku, tik klausimas, kaip tai pasiekti? Kaip gauti politinį susitarimą, vykdyti įsipareigojimus ne tik dabartinės Vyriausybės, bet ir ankstesnių, bei kartu taupyti ir griežtinti fiskalinę politiką? Viskas gerai, tik prisimenu ankstesnius Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko surašytus dokumentus, į kuriuos Lietuva dažnai žiūrėjo pro pirštus.
Ar jūs irgi sutinkate? Čia viskas gerai? 30 metų gauname rekomendacijas ir vis atsiranda žiūrėjimas pro pirštus.
J. Rojaka: Vertinant dabartinę politinę situaciją, labai abejojau, kad galėtume šiame cikle grįžti prie nekilnojamojo turto mokesčio didinimo, mažinimo ar keitimo, nes tai pernelyg jautrus klausimas, kurio dinamika jau buvo matyta. Pagrindinė žinutė yra, kad dabartinė situacija trapi.
Matome gana neblogą ekonomikos augimą, bet prognozuoti, kad jis bus tvarus kitais metais ar penkerius metus iš eilės, bus sudėtinga. Šiuo metu jau vyksta pokyčiai darbo rinkoje. Užimtųjų skaičius nebeauga, ir visa tai programuojasi į ateitį.
Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijos, nors kartais jas reikėtų peržiūrėti, padeda numatyti valstybės ekonomiką 30 metų perspektyvoje. Tikslinga atsižvelgti į jų rekomendacijas, nes jos grindžiamos ilgamete patirtimi nagrinėjant labai skirtingas ekonomikas.
Vėlgi, pagrindinis Tarptautinio valiutos fondo dėmesys yra išlaidos ir skola, nors ne visada įvertinama dabartinė geopolitinė situacija. Net intensyvus dviejų savaičių darbas ne visada leidžia suvokti visus niuansus. Norėčiau priminti ekonominę rekomendaciją dėl migrantų srautų didinimo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
