Vasara yra itin svarbus vegetacijos etapas sodo kultūroms, kai augalai aktyviai augina žaliąją masę ir formuoja šakniavaisius. Burokėliai, kaip viena iš populiarių daržovių kultūrų, birželį turėtų demonstruoti intensyvų augimą ir sodrią žalią lapų spalvą.
Tačiau vasaros gyventojai dažnai susiduria su nerimą keliančiu reiškiniu – staigiu viršūnių pageltimu būtent šiuo aktyvaus vystymosi laikotarpiu. Tokia augalų būklė yra rimtas normalių gyvybinių procesų pažeidimo signalas ir reikalauja nedelsiant įsikišti. Problemos ignoravimas gali lemti didelius pasėlių nuostolius, mažų ir beskonių šakniavaisių gavimą arba visišką sodinių sunaikinimą. Laiku atlikta diagnostika ir teisingai parinktos kontrolės priemonės padės išlaikyti augalų sveikatą ir užtikrins aukštos kokybės derlių.
Burokėlių lapų pageltimas birželį yra augalo apsauginė reakcija į stresą, kurį gali sukelti įvairūs veiksniai: grybelinės ligos, maistinių medžiagų trūkumas, nepalankios augimo sąlygos arba kenkėjų padaryta žala. Labai svarbu suprasti, kad sveiki žali lapai yra fotosintezės proceso, kurio metu šakniavaisiuose kaupiamos maistinės medžiagos, pagrindas. Šio proceso sutrikimas lėtina augimą ir blogina derliaus kokybę.
Grybelinės ligos kaip pagrindinė grėsmė
Fusarium vytulys – paslėptas priešas
Pavojingiausia liga, sukelianti burokėlių pageltimą, yra fuzariozė. Ši grybelinė infekcija ypač aktyvi permainingomis oro sąlygomis – po karšto laikotarpio ateina vėsūs ir drėgni orai. Ligai būdingas laipsniškas augalo pažeidimas, pradedant nuo apatinių lapų:
- Lapų lapų elastingumo praradimas ir vytimas
- Laipsniškas lapų pageltimas ir mirimas
- Būdingų rudų kraujagyslių pluoštų atsiradimas lapkočiuose
- Rudų žiedų susidarymas ant šakniavaisio pjūvio
Fusarium ypatumas yra tas, kad grybelis pažeidžia augalo kraujagyslių sistemą, sutrikdydamas maistinių medžiagų transportavimą. Kova su išsivysčiusia liga yra itin sunki, todėl pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas prevencinėms priemonėms ir sėjomainai.
Šakninės utėlės yra sudėtinga problema
Šakniavaisis yra liga, kurią sukelia visas dirvožemio grybų kompleksas. Patogenai pažeidžia šaknų sistemą ir šaknų zoną, o tai ypač pavojinga jauniems augalams. Ligos vystymąsi skatina:
- Sunkūs, rūgštūs, prastos struktūros dirvožemiai
- Per didelė drėgmė ir stovintis vanduo
- Žema temperatūra kartu su didele drėgme
Pažeistos šaknų vietos tamsėja ir suminkštėja, dėl to sutrinka antžeminės dalies mityba ir dėl to lapai pageltsta.
Valgymo ir gėrimo sutrikimai
Azoto trūkumas
Azotas yra pagrindinis chlorofilo susidarymo ir aktyvaus žaliosios masės augimo elementas. Kai jo trūksta, atsiranda:
- Lapų tolygus pašviesėjimas nuo tamsiai žalios iki šviesiai geltonos spalvos
- Augalų augimo ir vystymosi sulėtėjimas
- Bendros sodinių būklės susilpnėjimas
Azoto trūkumui pašalinti naudojamos azoto trąšos, tačiau svarbu stebėti dozes, kad šakniavaisiuose nesikauptų nitratai.
Vandens stresas
Burokėliai yra drėgmę mėgstantis augalas, ypač aktyvaus augimo laikotarpiu. Drėgmės trūkumas pasireiškia:
- Lapų elastingumo praradimas
- Lapų ašmenų kraštų džiovinimas
- Bendras augalų vytimas
Atkūrus normalias vandens sąlygas, augalai paprastai greitai atgauna sveiką išvaizdą.
Kenkėjų poveikis
Įvairūs vabzdžių kenkėjai gali sukelti burokėlių lapų pageltimą:
- Burokėlių amarai formuoja kolonijas lapų apačioje, siurbdami augalų sultis
- Lapų minininkas palieka būdingus šviesius tarpus lapų lapų viduje.
- Graužiantys kenkėjai pažeidžia šaknų sistemą, sutrikdydami augalų mitybą
Avarinės priemonės ir prevencija
Sėkmė kovojant su burokėlių pageltimu priklauso nuo reagavimo į problemą greičio. Pagrindiniai veiksmingos intervencijos principai yra šie:
- Reguliarus augalų patikrinimas, siekiant anksti nustatyti problemų požymius
- Tiksli geltonumo priežasties diagnozė
- Tinkamų kontrolės priemonių taikymas atsižvelgiant į nustatytą problemą
- Profilaktinis gydymas ir agrotechninių reikalavimų laikymasis
Burokėliai pasižymi nuostabiu gebėjimu regeneruotis – net ir esant dideliam lapų aparato pažeidimui, augalas gali atsigauti, jei pašalinama streso priežastis. Burokėlių šaknyse yra unikali medžiaga betainas, kuris ne tik suteikia joms būdingą skonį, bet ir pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Įdomu tai, kad burokėliai geba kaupti cukrų šaknyje net ir iš dalies pažeidus lapus, nors ir mažesniais kiekiais. Augalas pasižymi dideliu atsparumu įvairiems streso veiksniams dėl išsivysčiusios šaknų sistemos, kuri gali prasiskverbti į 2–3 metrų gylį, ištraukdama drėgmę ir maistines medžiagas iš gilesnių dirvožemio sluoksnių.
